Sutrikusi žvelgiau į laiptus besileidžiantį vaikiną. 

Nesupratau, kas jis po velnių toks! 

 Jo tamsiai rudi garbanoti plaulai buvo susitaršę, bet tai nesugadino vaikino įvaizdžio. Jis vilkėjo juodus per kelius plėšytus džinsus, neaiškios firmos batus ir baltus marškinėlius.

Per juos persišvietė tatuiruota krūtinė.

Šis vaikinas toks sukruštai karštas! 

 - Harry, aš tau pasakojau apie Melisa. - vaikinui sustojus ant paskutinio laiptelio, nusišypsojo Rose. 

 Kaip supratau, Harry abėjingai pasižiūrėjo į mane ir nuo jo tokio keisto žvilgsnio, nejučia suvirpėjau. 

Jo skvarbios žalios akys nužvelgė mane ir aš pirmą kartą pasijau tarsi stovėčiau nuoga. 

 Na žinoma, ne kartą vaikinai matė mano nuogą kūną, bet niekada nesijaučiau prieš juos nejaukiai. 

 O dabar, nors ir esu pilnai apsirengusi, jaučiuosi taip.

 - Melisa, tai Harry. - šypsojosi toliau Rose. - Mano sūnus. 

 - Tai aš supratau. - pavarčiau akis ir atsisukau į moterį. - Kur mano kambarys?

 Rose jau žiojosi atsakyti, bet staiga suskambo jos telefonas. Ji pasikuitusi kelnių kišenėje, atsiliepė ir po kelių akimirkų pažvelgė į mane. 

 - Antras aukštas, paskutinės durys. - greitai ištarė Rose. - Harry tau parodys. 

 Pavarčiusi akis, praėjau pro Harry ir užlipusi laiptais į antrą aukštą, nužingsniavau ilgu koridoriumi. Priėjusi rudas duris, atvėriau jas ir įžengiau į kambarį. 

 Sienos buvo tamsiai mėlynos, kaip ir grindys. Ant sienų kabėjo keli meno kūriniai, bet man labiausiai patiko prie sienos esanti didžiulė lova. 

 Ji beveik užėmė trečdalį kambario, bet miegamasis atrodė vis dar didžiulis.

 Nusispyrusi savo batus, aukštielninka griūvau į lovą ir užmerkiau savo pavargusias akis. 

Po skrydžio jaučiuosi išsekusi ir man tikrai trūksta miego. 

 Dar kelias minutes pagulėjusi, pakilau iš lovos ir tik dabar pastebėjau savo lagaminą padėtą šalia spintos.

 Atsidususi atvėriau savo spintą ir nustebau išvydusi joje visus savo rūbus, batus ir dar kitus drabužius kurių niekada gyvenime nesu regėjusi. 

Tikriausiai tėtis iš anksto pasirūpino tuo.