Day 174.1
(Phone conversation)
WED AT 11:34 PM
Call started.
Marcus :
Jen ko? Happy birthday!
Jenessy :
MM! (Sniffs)
Marcus :
(Gentle voice) Sorry, I'm late. Ang traffic kasi.
Jenessy :
Okay lang. (Sighs) Basta nakarating ka. (Pause) May ilang minuto pa naman bago matapos yung araw.
Marcus :
(Sighs) I heard you've been crying today.
Jenessy :
Hala! (Mumbles)
Marcus :
Sabi ni Helga.
Jenessy :
A... (Voice cracks) E kasi... (Swallows) E kasi kanina... (Swallows) I can't tell you through phone. (Lowers voice) Baka magising si Nanay...
Marcus :
Tell me with your crying face, Jen ko. (Lowers voice) I'm outside your house.
Jenessy :
Ha?
Marcus :
Dala ko yung gift mo, cake mo at si Yani. She was so eager to meet you that she exhaust all her energies. Now, she's sleeping.
Jenessy :
Yani? Sinong yani?
Marcus :
(Chuckles) A yorkie. Gift namin ni Tito Ponce sayo.
Jenessy :
Talaga? Sige. Lalabas ako. Wait.
Marcus :
You better be hungry. May dala rin akong pagkain. (Chuckles)
Jenessy :
Hindi ka pa kumakain?
Marcus :
Hindi pa. Dalawa kaming na-badtrip ni Ash sa biyahe. Traffic na, ang dami pang road accidents. Nawalan ng gana.
Jenessy :
Sige. Maglalabas din akong eating utensils.
Marcus :
Yes, please.
Jenessy :
Baba ko na to. Five minutes. I'll be outside.
Marcus :
Okay.
Call ended.
Bạn đang đọc truyện trên: AzTruyen.Top