Pamažu atmerkiau akis. Skausmas smelkėsi pro kiekvieną kūno dalį ypač kaklą. Kas atsitiko? Pramerkusi akis supratau, kad aš tikrai ne savo kambaryje. Tai kur aš...? Apsižvalgiau aplink kambarį kuris tikrai nebuvo mano. Mano... pala tai neano kambarys! O paskutinį kartą buvau su... o ne. Iš greičio atsisėdau, bet tada visą mano kūną pervėrę didžiulis skausmas. Tada lyg suparalyžuota vėl kritau į minkštą lovą. Au... Iš po lėto išlipau iš lovos ir nusvirduliavaub iki durų. Atidariau jas ir įėjau į kolidorių. Vis dar svirduliuodama ir prisispausi ranką prie pilvo, vietos kurią skaudėjo nutipenau laiptais žemyn. Iškart įžengiau į svėtainę ir man vos širdis neiššoko iš krutinės, nes ten sedėjo Zayn. Jis akimirksniu pastebėjo mane. Shit. Aš supanikavau ir dėjau į kojas. Vos vos pabėgau visa sužalota tad aišku, kad Zayn mane akimirksniu sugavo.

- Palauk. Netaip greitai, Crystal,- sučiupo mano riešą kuris degė vos tik jam prisilietus ir atsuko į save.

- Prašau nemušk,- maldavau jo ir akimirksniu užsidengiau veidą.

- Nebijok nemušiu,- pamatęs, kad man skauda paleido riešą ir pasitraukės nuo manęs nuėjo atsisėsti ant sofos.

Tylėjau, nes neturėjau žodžių. Ar Zayn Malik geras man? To negali būti. Greičiau pažadinkite mane iš šio sapno. Tada staiga įsignybiau sau. Au! Aš nesapnuoju. Velnias.

- Ką aš čia veikiu?,- paklausiau ir nedrąsiai nuėjau prie sofos.

- Aš atnešiau tave.

- Ką? Kodėl?

- Nes...,- pertraukiau jį.

- Turiu omeny galėjai mane tiesiog palikti ten gulėti ir...

- Bet nepalikau,- pertraukė mane.

- Kodėl?

- Nes bent taip galiu atsilyginti už skausmą kurį tau suteikiau. Ir... bijojau, kad iškrėsi ką nors kvailo.

Jis ką...!? Ir jis ką!? Ne tai ne tikra! Ne netikiu! Man reikia dingti iš čia. Okay... tai nėra gerai...

- Man jau laikas,- apsisukau ir kone išbėgau iš jo namų.

Tai buvo labai keista... labai... Grįžusi namo greit užtrenkiau duris ir užbėgau į savo kambarį. Tik užlipus užtrenkiau savo kambario duris ir kritau į lovą. Dar ilgai galvojau apie tai kas nutiko. Kas pasidarė? Ką aš jam pasakiau ar padariau? Aš beveik nepamenu kas atsitiko. Žinau, kad norėjau nusižudyti ir nuėjau prie tilto... tada manęs vos nenutrenkė, bet mane išgelbėjo Zayn... tada kai maniau, kad jis išėjo bandžiau nušokti nuo tilto..., bet jis ir vėl mane išgelbėjo ir... aš jam kažką pasakiau jis sutriko... labai sutriko ir kai vandžiau vėl nušokti jis mane ištraukė ir... tamsa... tai ką aš jam pasakiau!? Aš privalau sužinoti! Gal..., kad geriau mirčiau nei būčiau žeminama kiekvieną dieną, o gal žymiai blogiau... gal pasakiau jam kaip labai aš jo nekenčiu!? Tai būtų... katastrofa. Tikiuosi to jam nesakiau... Atėjus vakarui nusiprausiau ir iškart įlipusi į lovą atsijungiau. Tiesiogine to žodžio prasme.

* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Sorry kad dalies neįkėliau ankščiau, tiesiog apsirgau ir per visą tą gydimasį negalėjau parašyti ankščiau. Tikiuosi jums patiko. Luv ya all! Bye!