Susitvarkiusi nuėjau į klasę. Visos pamokos praėjo labai greitai net keista... Išėjau į lauką ir įkvėpiau gryno oro. Staiga mano telefonas suvibravo nuo skambučio. Tai mama...

- Alio,- pakėliau ragelį.

- Kur dabar esi?

- Einu namo.

- Neik.

- Kodėl?

- Nes aš išsiskyriau su ta mėšlo krūva. Aš tau atsiūsiu adresą. Myliu. Iki,- linija nutrūko.

Ką!? Ji su juo išsiskyrė!? Tai pati laimingiausia mano gyvenimo diena! Beveik. Po kelių minučių gavau adresą ir instrukciją kaip iki ten nukakti. Nedelsdama pradėjau vykdyti nurodymus. Kelių minučių jau stovėjau prie naujojo namo. Blogai tai, kad jis arti mokyklos, o blogiausia, kad netoli yra Zayn namai! To negali būti! Ne! Aš jau geriau būsiu bomžė negu gyvensiu šalia Zayn! Jau ruošiausi tai sakyti, bet mama mane įstūmė mane vidun ir viską išaiškino. Negalėjau jai prieštarauti... Bus sunku...  Mama pasakė, kad mano daigtus jau atvežė ir jie jau mano kambaryje. Nuėjau jo apžiūrėti ir vos neapalpau. Jis didžiulis! Palyginus su praeitu. Gal man ir patiks čia...

* Susitvarkius kambarį

Viskas tobula! Mano kambarys tobulas! Valio! Pagaliau išsilaisvinau iš pragaro namų! Dabar tik reikia išsilaisvinti iš mokyklos... bet tai palauks. Per dauk pavargau, kad apie tai galvočiau... Nusipraususi kritau į savo minkštą lovą ir saldžiai užmigau.

* Rytas

Trrrrr. Trrrrrr. Žadintuvas. Išjungusi jį išlipau iš jos ir nupėdinau į dušą. Nusipraususi ir išsiplovusi galva nuėjau apsirengti. Pagaliau šiandien penktadienis... Susiruošusi pasiėmiau daigtus ir išėjo į mokyklą. Kaip keista, bet ji neįtikėtinai arti... jo... Įėjusi į mokyklą ir nuėjusi iki spintelės nustebau. Kodėl? Ogi ten nebuvo Zayn! Pagaliau! Gal jis susiprotėjo... Oh well... nusirengiau ir nuskubėjau į pamokas. Jos praėjo greitai ir sklandžiai. Valio! Tikriausiai... Namo grįžau vakare ir iškar kritau į lovą. O grįžau vėlai nes švenčiau Zayn nebuvimą!