Atsibudau labai anksti. Tad nusprendžiau susiruošti ankščiau ir išeiti nepastebėta. Atsikėliau iš lovos ir apsirengusi bei pasiėmusi kuprinę su pamokom išėjau į mokyklą. Nuėjau iki stotelės ir laukiau mokyklos autouso. Po kiek laiko atvažiavo autobusas. Greit į jį ilipau ir atsisėdau į savo vietą. Ačiū dievui, kad autobuse nebuvo Zayn. Atvažiavus į mokyklą nuėjau iki spintelės. Štai ir ji... ramiausiai stovi prie savo spintelės ir laukia manęs. Meldžiausi, kad tik jis manęs nepamatytų. Bet kur tau! Jis grėsmingai priartėjo prie manęs ir kaip visada trenkė mano spintelės dureles. Aš net pašokau iš išgaščio.

- Laukei manęs? ,- paklausė.

- Labiau jau tu manęs laukei asile,- bet pasakiau tai mintyse ir niekas be manęs to negirdėjo tad aš tik stovėjau tylėdama.

Tada jis mane nutrenkė ant žemės. Kaip ir visada...

- Ko nešneki baidykle? Liežuvį prarijai?,- jis vėl mane nutrenkė kai bandžiau atsikelti,- gulėk!,- suriaumojo,- Čia tavo vieta. Ant žemės. Šliaužioti kaip kirminui.

Žinau žiauru, bet aš vos nenusijuokiau. Jis pamatęs mane besišypsančią spyrė į pilvą. Aš susiriečiau iš skausmo į kamuoliuką, bet neverkiau kas Zayn dar labiau įsiutino tad jis mane pakėlė ir prirėmęs prie sienos bei neleisdamas nukristi daužė ir spardė mane. Šiandien skaudėjo dvigubai daugiau, nes po vakar ir ankstesnių dienų buvo likusios didelės mėlynės. Kad jis liautūsi pradėjau apsimestinai kūkčioti. Jis tada su pasitenkinimu nužinksniavo tolyn. Su juo išsisklaidė ir grupelė kuri buvo mus apsupusi. Jis tikrai nesveikas... Atsistojau ir susirikusi daigtus prieš pamoką nuėjau į tuoletą apsitvarkyti. Nuėjusi į tuoletą apsiploviau su vandeniu veidą. Už ką man taip? Ką aš jam esu padarius kad jis taip manęs nekenčia? Kitos merginos pjaustosi ir žudosi, bet aš ne tokia, nes kenčiu ir žinau, kad kada nors viskas pasibaigs. Tik reikia pakentėti...