Atsikėliau nuo garsaus tuksenimo į duris. Trindamasi akis atidariau duris, o už jų linksmutė mano mama.

- Ko taip anksti?,- supykau.

- Kur anksti!? Jau 12:00h dienos! Greit renkis ir varom.

- Kur?

- Kur, kur. Jezau Crystal atrodai kaip iš medžio iškritus! Taigi plaukiam į kitas aplinkines salas keliom dienom. Pasirodo tai įeina į atostogų kainą. O dabar greičiau ruoškis. Lauksiu apačioj.

- What...?,- nespėjau net sureaguoti.

Nekreipdama dėmesio į mamos pastabas neskubėdama nuėjau į dušą. Nusiprausiau ir parėjau atgal į kambarį. Rausiausi po lagaminus negalėdama išsirinkti tinkamo rūbo kol pagaliau šiaip ne taip radau. Išsitraukiau trumpą juodą neriniutą maikutę, trumpus žydrai baltus šortus ir užsidėjau savo baltus conversus. Pažiūrėjau į laikrodį. Šūdas vėluoju! Ant grričio pagriebiau savo tašę ir akinius nuo saulės.

Kone bėgau kolidorias kol pasiekiau mamą ir Zayn tėvus bei jo merginos.

- Pagaliau,- išlemeno pasipiktinusi Zayn metgiūkštė.

Nieko nesakiau, nes nenorėjau pradėti barnio, o juk žinome kuo tai baigtūsi... aš tik pasukau galvą į Zayn ir mėginau sugauti jo žvilksni deja tai pavyko ne iš pirmo karto. Jis žvelgė kaltomis ir apgailėstaujančiomis akimis. Aš tik suprunkščiau ir sukryžiavusi rankas nuėjau kuo toliau nuo jo ir kitų.

Atėjome laiku. Laivas milžiniškas. Kiek žmonių čia telpa? Hm... Vis girdėjau ir mačiau kiekvieną Amberlės kabinimosi Zayn ant kaklo detalę. Tad nenorėdama to kęstitiesiog išplėšiau mamai iš rankų bilietą ir tiesiogine prasme pabėgau nuo tų kvailių būrio. O tiksliau nuo dviejų savanaudžių padarų kurie tiesiog tinka vienas kitam į poras. Girdėjau kaip mano mama šaukė, bet nesustojau, neatsigręžiau, nelaukiau. Juk laikas nelaukia. Būtent tai aš ir darau. Nebenoriu krntėti tos nesąmonės. Noriu būti laisva bent šiek tiek. Noriu pabūti viena. Pati su savimi.

Įbėgau į laivą ir sustojau didžiajane hole. Jis milžiniškas! O kiek žmonių! Wow... nieko nelaukusi užsiregistravau ir susiradau savo kajutę. Ji ne per didelė, bet man to ir tereikia. Vis tiek naudosiuos tik persikelimams į kitas aplinkines salas ir pan. Jop.

*Po 6h*

Išplaukėm 15:30h, o dabar 18:16h. Taigi plaukiam jau apie 3h. Jau lyg ir vakaras artėja. Tuoj už kelių valandų pradės temti. Reikia pasilinksminti. Girdėjau laivo priekije vyks vakarėlis tiksliau jau vyksta tagi nešvaistysiu laiko ir dinksiu iš čia. Net nevarkdama persirengti išėjau iš kajutės ir ją užrakinus patraukiau vakarėlio link. Net nuo mano koridorio kuris buvo vos ne laivo gale galėjai girdėti trankią muziką ir žmonių balsus. Jau po minutės stovėjau lauke žmonių apsuptyje ir šokau. Linksminausi. Pamiršau viską. Buvau viena. Pagaliau galėjau atsikvėpti...

Šokau iki sutemų. Nesustojau tiesiog linksminausi. Jokios mamos. Jokios Amberlės. Jokio Zayn. Jokio sušikto ir sudaužyto mano pasaulio. Tiesiog aš. Staiga pažcelgiau į juodą bežvaigžtį dangų. Nekoks. Tada sustojau šokti. Nežinau kodėl. Tiesiog atsibodo?

Tada nuėjau į atsikirą balkonėlį. Būna tokių. Gerai, kad bent ten nieko nebuvo. Galėjau pabūti visiškai viena. Deja ne ilgai... Nežinau kada. Nežinau kokio velnio. Nežinau kaip, bet mane surado Zayn.

- Labas.

- Ugh... Negi negaliu net minutei pabūti viena?

- Sorri, kad sutrukdžiau. Man išeiti?

- Malonėtum?

- Ne,- nusišypsojo.

- Asilas.

- Žinau. Juk pažįsyi mane.

- Ne, Zayn tavo nuostabai nepažįstu,- tipo papokštavau, nes Zayn nusijuokė.

- Na jei taip... tada susipažinkime,- ištiesė man savo ranką kurios nedrįsau paimti,- Gerai... Aš Zayn. Man patinka gražios merginos kaip tamsta,- parodė į mane, o aš atrodo nuraudau,- Taip pat aš negaliu gyventi be dainavimo ar meno. O ir dar vienas. Aš tiesiog myliu gyvūnus.

- Malonu susipažinti Zayn,- pasakiau sarkastiškai ir nusišypsojau.

- O ar ši gražuolė madam neprisistatys?

- Baik Zayn,- nusijuikiau,- Tu atrodai juokingai.

- Ak taip?,- jis pradėjo kutenti mane.

Jam šiandien tikrai kažkas negerai. Jis elgiasi labai... keistai.

- Zayn. Paleisk. Kutena. Nereikia. Prašau,- juokiausi.

- Gerai,- paleido.

Tada jo telefonas suskambo. Jis net nežiūrėdamas atsiliepė. Aš pasijutau nejauliai tad atsitraujiau.

- Alio?,- atsiliepė neatitraukdamas akių nuo manęs,- Aha. Tikrai? Ar tu tuo tikras?,- jo akys aptemo žiūrint į mane.

Dabar jis žiūrėjo pasišlykštėdamai ir piktai. Ir aš nesupratau, kodėl... kas jam pasidarė? Tada jis padėjo ragelį.

- Zayn? Tau viskas gerai?,- pasiteiravau.

- Aha,- šaltai pasakė ir nieko daugiau netaręs išėjo. Nesupratau?

Vėl buvau viena. Deja ir vėl ne ilgai nes į balkonėlį įsiveržė Amberlė. Ta bjaurybė. Ką ji čia veikia?

- Aš žinau ką tu sumaniusi. Deja tai neišdeks. Net nemėgink, nes Zayn mano. Supratai Zayn mano. Jis myli mane, o ne tokią apgailėtiną šliundrą kaip tu.

- Man nereikia tavo to Zayn. Pasimk jį. Tiesą sakant kuo greičiau tuo geriau.

- Taip ir maniau. Tu per skysta, kad kovktum su manim. Ar ne taip?,- pastūmė nane.

- Ką tu darai? Taigi aš pasakiau kad jo nenoriu. Pasimk jį. Ir nežadu su tavim kovoti dėl ko nors. Ypač dėl... Zayn.

- Tik nereikia Crystal. Žinau, kad jis tau patinka. Bet bėda kad tu jo negausi.

- Tau gal smegeninė perkaito jei nesupranti ką sakau? Bet kur tu suprasi? Tavo smegenys ne didesnės nei žiurkės,- du paskutinius sąkinius pasakiau murmėdama. Bet atrodo jog vis dėl to ta šliundra išgirdo.

- Ką tu pasakei maža šliundra?,- sustaugė ir tada pastūmė taip stipriai kad aš apvirtau ir iškritau pro bortą.

Dar laikiausi pripučiamos valties ir borto krašto. Bet tada valtis nukrito tad laikuausi viena ranka. Vos nepradėjau panikuoti, nes nemoku plaukti. O jei nukrisiu man galas. Ir kas iš vis nepririša pripučiamų valčių kad jos bet kada gali nukrist!? Situascija kuriohe dabar esu ne kokia...

- O! Mažoji Crystal tragiškai žuvo iškritusu pro laivo bortą. Ar gi tai ne tragiška? Pamėginam?,- ir užmynė man ant rankos su kuria laikuausi.

Kentėjau kiek galėjau, o tada pasileidau. Vistiek aš vienaip ar kitaip žuvusi... Tai kam dra gaišti. Krisdama spėjau išgirsti karčius Amberlės žodžius:

- Greito skendimo,- nusijuokė. Psichopatė.

Tada po savo klyksmo įkvėpiau paskutinį kartą ir panirau į vandenį. Ar kažkas girdėjo? Kur jie girdės juk muzika per garsi. Kad ir kaip stengiausi niekaip neišėjo pakilti ir įkvėpti, o laiko vis mažėjo... Aš pasmerkta... Tad pasidaviau. Nebesipriešinau ir grimzdau į dugną palikdama oro burbuliukus kylančius viršun. Mano vaizdas pradėjo temti kai staiga pajutau dvejas stiprias rankas traukiančias mane viršun. Buvau apsvaigusi nuo oro trūkumo taigi negalėjau suvokti kas tai.
Staiga išnirau iš vandens ir atsiradau toje pripučiamoje valtyje. Pradėjau kosėti vandeniu isterišjai. Tiesiog negalėjau sutoti. Tada pajutau ranką sau ant nugaros tad greit atsisukau. Ten sedėjo piktas Zayn.

- Ką tu čia sugalvojai!? Gal mirt nori!?

- Ar aš!? Aš nekalta, kad kaikieno beprotė megina mane išmetė per bortą žinodama, kad nemoku plaukti!!!

- Kas tokia?

- Tau dar ir klausymas kyla!? Aišku kad Amberlė!

- Ji taip nepasielgtų.

- Na Zayn Malik nepatikėsi, bet ji taip ir pasielgė! Ji sušiktai išmetė mane per bortą!!!

- Tu kliedi Crystal. Nuo dieguonies trūkumo tau pasimaišė protas.

- Kaip nori. Bet aš žinau kas atsitiko.

- Koks skirtumas,- mrtė repliką ir nusisuko nuo manęs.

- Na ir gerai.

- Puiku.

- Nuostabu!

Daugiau jis nieko nesakė. Aš nusisukau nuo jo ir užmerkiau akis. Po kiek laiko užmigau.