PART 54
Atsipeikėjau kitame kambaryje. Prieš mane stovėjo viena iš blondinių , Harry , Niall...
- Kas atsitiko ?.- Šaltu balsu paklausė Niall.
- Zayn negyvas , jos delsė ...dabar Zayn negyvas !.- Užšaukiau
- Nekaltink mūsų .- Tarė blondinė.
- Jeigu būtumet tai padariusios ankščiau , dabar jis būtų gyvas !
- Nebuvo jokių garantijų jog išgelbėsime jį, carobas jau buvo pasiekęs jo širdį , tikimybė jog jis išgyvens buvo labai maža.
Atsidusau ir susiėmiau už galvos. Kaip aš gyvensiu be Zayn ...?
- Elsa , nusiramink .- Tarė Harry priėjęs prie manęs.- Žinau , kad tau sunku...
- Nieko tu nežinai .-Atšoviau ir atsistojau .- O tu blondine , dink man iš akių , nes tavęs laukia toks pat likimas kaip ir tavo draugės.
- Už jos mirtį turėsi atsakyti tu.- Sušnabždėjo ir dingo iš kambario.
- Kur gi ne...
Išėjau iš kambario , visi dar tebesilinksmino , kėlė pykti man ir nervino mane. Negaėjau ilgiau ten būti . Užkalbėjau namo prižiūrėtojus , kad ryte visus išvarytų ir viską čia sutvarkytu , susirinkau savo daigtus ir išėjau link mašinos.
- Kur tu susiruošei ?.- Išgirdau Niall balsą.
- Važiuoju namo.
- Važiuoju su tavimi.- Eidamas link manęs tarė.
- Neprivalai , gali likti čia , nusigerti , pasimylėti su kokia kekše ir būti laimingas.- Atšoviau.
- Privalau , nes tu mano mergina , nenoriu jokių kekšių , noriu tavęs.
- Reikėjo tai pasakyti prieš sulaužant man kaklą. Gal jeigu nebučiau be samonės praleidus tų keleto valandų , būčiau galėjusi padėti Zayn.
- Aš žinau , kad tau sunku ir žinau ką tu dabar išgyveni.- Tarė ir pasivijo mane.- Bet tu privalai jį paleisti , jo nebėra Elsa , negali taip gyventi , turi jį pamiršti.
Jaučiau kaip mano akyse vėl kaupiasi ašaros.
- Elsa.- Sušnibždėjo apkabindamas mane.- Aš padėsiu tau jį pamiršti , jei tik leisi man tai padaryti.
Nieko jam nesakiau , tiesiog prispaudžiau prie saves ir pradėjau verkti.
- Gerai važiuojam .- Šyptelėjo atidarydamas mašinos dureles.
Įsėdau ir laukiau kol pagaliau grįšiu namo. Parvažiavome gan greitai. Įėjau į savo namą.
- Ar esi įsitikinus jog nori likti čia ?.- Paklausė Niall.
- Noriu supakuoti Zayn daigtus sudėti į rūsį ,kad jie man čia nesimaišytų.
- Galiu tau padėti , nenoriu , kad liktum čia viena.
- Jeigu tik turi noro gali likti.- Atsakiau ir uždariau duris.
Nuėjome į bendrą mano ir Zayn kambarį. Niall atnešė keletą dėžių . Po vieną ėmiau ir dėjau Zayn daigtus į jas , Niall supakavo Zayn drabužius. Ilgai neužtrukome , nes Zayn daug daigtų neturėjo. Už akių užkliuvo mano ir jo nuotraukų albumas. Nuotraukas į albumus pradėjome dėti nuo tada kai atsirado pirmieji fotoparatai , taigi dauguma buvo senos , kai Zayn dar dėvėjo vyriška smokingą , o aš elegantišką , pustą ir žemę siekiančia suknelę , veliau nuotraukos keitėsi kaip ir stilius bei mada taip vartydami albumą pasiekėme ir šį amžių.
- Kieno buvo šios vestuvės ?.- Vartydamas nuotrauką paklausė Niall.
Bạn đang đọc truyện trên: AzTruyen.Top