- Traukis iš kelio kol nenudėjau tavęs .- Sušnypščiau.

- Norėčiau , tai pamatyti.- Nusijuokė.- Palik jį čia arba nužudysiu jus abu.

- Daryk ką nori , vieno jo tikrai nepaliksiu.- Atkirtau.

Zayn ruošėsi mane pulti , tačiau pamačiau kaip jo pilvą perveria medienos gabalas ir kaip Zayn parkrenta man po kojomis. Prieš save pamatau stovintį garbanių.

- Ar nesakiau tau likti mašinoje ?

- Taip .- Pavartė akis.- Bet jei nebučiau...

Jis norėjo dar kažką pasakyti , bet pamačiusi kaip Zayn iš pilvo išsitraukia medienos gabalą , čiupau Harry už rakos ir išlėkiau iš pastato. Paguldžiusi Niall ant galinės sėdynės , užvedžiau mašiną ir važiavau iš kiemo.

Prie paradinių durų stovėjo Zayn ir Andželiką , kurie į mus žvelgė gan įpykusiais žvilgsniais.

Žinojau , kad į mano namus grįšti negalime , nes Zayn ten galėjo įeiti , bet , kurią akimirką. Taigi nusprendėme važiuoti pas garbanių.

- Ar toli gyveni ?.- Paklausiau vairuodama.

- Pasuk į kairę ir važiuok tiesiai.Pamatysi tamsų namą.

Privažiavome gan didelį ir prabangų , tamsiai nudažytą namą. Įėjusi į vidų paguldžiau Niall ant pirmos pasitaikiusios sofos.

- Kaip jis ?.- Paklausė Harry stebėdamas kaip prakandu savo riešą.

-Jam viskas gerai.- Atsakiau pridėdama savo riešą prie Niall lūpų. praėjus keletuj sekundžių blondinas pradėjo kosėti ir atsimerkė.

- Ar tu jį katik prikėliai iš numirusių ?.- kiek sutrikęs paklausė Harry.

- Ar tu išprotėjai ?.- Sarkastišai paklausiau .- Jis nebuvo miręs.

Harry nužvelgė mane piktu žvilgsniu ir dingo iš kambario.

- Kaip jautiesi.- Paklausiau prisėdus šalia Niall.

- Ahh... Nekaip.- Atsakė suimdamas galvą.

- Viskas gerai , neleisiu jiem skriausti mano draugų.- Supykusi atsakiau.

- Ar žinai , kad labai rizikuoji mus gindama ?

- Neturiu kuom rizikuoti Niall.- Šyptelėjau.- Tau reikia pailsėti.

Blondinas šyptelėjo ir užsimerkė. Aš atsistojau ir nuėjau apsidairyti. Namo interieras buvo gan klasikinis ir kiek senokas , pastebėjau daug 19 amžiaus detalių. Man patiko baldai. Dauguma jų buvo pagaminti iš gryno raudonmedžio , kuris namai ir suteikė tiek elegantiškumo.

Virtuvėje pamačiau stovinti garbanių.

- Tavo namai tikrai stebinantys.- Priėjusi arčiau tariau.

- Malonu tai girdėti.- Atsakė.- Nori išgerti ?

- Nemanau , kad turi kažką kas man patiktų.- Šyptelėjau.

- B- , AB+ , skotiškas , angliškas viskis ?.- Pakėlęs antakį paklausė.

- Juokauji turbūt ?.- Nustebusi paklausiau.

Garbanius nuėjo prie šaldytuvo ir iš jo ištraukė keletą kraujo maišelių.

- Kaip tai reikėtų suprasti ?.- Stebėdama jį paklausiau.

- Man patinka kai savo svečiams turiu ką pasiūlyti.- Šyptelėjo.

Tai man pasirodė labai keista , tačiau paėmiau maišelį ir atpėšusi jį paragavau kraujo. Skonis buvo tikrai geras. Norėjau paklausti garbaniaus iš kur jis ištraukė tuos viskio butelius , nes būtent tos rūšies skotiško viskio nebegamina jau gal 50 metų , keista jog jis atsirado tokio , jauno vaikino namuose , tačiau pamačiusi kaip jis pilasi kraują į stiklinę užčiaupiau burną ir išpūčiau akis.

- Ar norėtum man kažką pasakyti ?.- Po keleto minučių beprasmiškos tylos paklausiau.

- O ar turėčiau ?.- Nusijuokė.

- Na tu geri kraują , suprantu , kad tai normalu vampyrams , bet tu juk...- Nesugebėjau pabaigti sakinio.- Tu negali būti vampyras...

- Kodėl taip manai?.- Nustebęs paklausė.

- Gyvenu šiame miestelyje nuo tada kai jis įsikūrė , žinau kiekvieną čia gyvenanti vampyrą , žinau kiekvieno kas tapo vampyrais mirties priežastį , po velnių žinau viską , negalėjau tavęs praleisti !.- Kiek aukštesniu tonu tariau.

- Visada būna išimčių .- Šyptelėjo ir urkštelėjo kraujo.