Atsikėliau nuo žadintuvo čirškesio. Kaip aš jo nekenčiu! Tiesiogine to žodžio prasme aš jį paėmiau ir mečiau į sieną. Jis visas pabiro į daugybę šipuliukų. Šūdas! Išsiropščiau iš lovos ir nuėjau iki dušo. Nusiprausiau ir apsirengusi nulipau į apačią. Ten jau sedėjo ne mano teta.

- Labas rytas meilute,- pasisveikino.

- Nevadino manęs taip,- atkirtau.

- Gerai.

Ji mane taip erzina! Ne gana to kad praradau tėvus ji iš manęs atėmė ir draugus! Aš ant tos moters taip pykstu! Ugh! Ji sunaikino paskutinę dalį mano gyvenimo. Pasiėmiau savo kurinę ir išvariau. Užtrenkiau duris ir eijau visa įniršusi. Net burbėti po nosim pradėjau. Iš kažkur atsiradęs Džekas nutraukė mano burbesį.

- Sveika. Kažkam negera nuotaika, a?

- Ugh...

- Tau patiks mūsų mokykla. Joje yra visko. Patikėk manimi.

- Mhm...

Visą kitą kelio dalį tylėjom. Po keliolikos minučių pagaliau atėjom. Ši mokykla milžiniška! O kiemas! OMG! Keista, kad apie ją niekas negirdėjo...
- Ei! Džekai!,- tolumoje mojuodamas suriko kažkoks tamsiaplaukis tamsiaakis vaikinas.

- Eime. Supažindinsiu tave su savo draugais.

Nieko nesakydama nusekiau jį. Vis dėl to turiu susirasti draugų. Juk negaliu būti atsiskyrėlė...

- Sveiki visi,- pasisveikino Džekas.

- Labas. O kas ji tokia?,- paklausė tamsiaplaukė mergina.

- Čia Kes. Ji naujokė.

- Labas,- pasisveikino garbanius ir šyptelėjo.

- Tu manęs nedomini,- atrėžiau taip sugėdindama jį.

Tada iš nežinia kur atėjo raumenų kalnas.

- Kas ta tokia?,- susiraukė durdamas pirštu į mane.

- Ta tokia turi vardą,- atkirtau.

- Ji naujokė Džei.

- A... Dabar aišku iš kur tiek drąsos,- susiraukė,- pasisaugok naujokėle,- sarkastiškai šyptelėjo ir pastumdamas mane pečiu pasišalino.

- Kokios jo problemos?

- Nekreipk į jį dėmesio,- pasakė Džekas,- Jo nuotaika nekokia šiandien.

- Kaip ir kiekvieną dieną,- atsiduso iš niekur atsiradusi šviesaplaukė.

- Wow! Kaip tu čia atsiradai?,- vos nepašokau iš išgasčio.

- Paprastai. Atskridau.

- Geras pokštas,- nusijuokiau.

- Čia ne...,- ji buvo nutraukta Džeko.

- Taip tai buvo geras pokštas,- pabrėžė žodį pokštas ir nejaukiai nusijuokė žvairuodamas į mane.

- Aaaa... Taip... tai buvo tik pokštas...,- sutriko mergina ir klausiamai žvelgė į Džeką.

- O jūs visi tokie keisti...?,- nužvelgiau visus ir nuskambėjus skambučiui nuėjau į mokyklą.

Kartu su Džeku ėjome tik iki direktorės kabineto. Tada mūsų keliai išsiskyrė. Pasibeldžiau ir gavusi žodinį leidimą žengiau vidun.

- Prašom sėstis,- pakėlė savo akis ir žvelgė į mane pro akinius.

Tylėdama atsisėdau ir laukiau.

- Taigi...,- pažiūrėjo į popierių,- Kesa Evans. Gimei 1999 m. Esi 16. Tavo globėja Roberta Stein kaip supratau tavo teta. Apie tave žinome tik tiek.

- Aha...,- keistai pažiūrėjau į ją.

- Nieko. Greit sužinosime daugiau...,- suburbėjo po nosim.

Ji labai keista... visi čia keisti. Tikriausiai nė vieno normalaus. Pff... Tada direktorė nusišypsojo didžiule šypsena kas mane šiek tiek atpalaidavo, bet ir paskatino truputį nerimauti.

- Taigi...,- iš popierių krūvos ištraukė lapą ir padavė jį man,- Tai tavo kabinetų ir pamokų tvarkaraštis. O dabar. Paskubėk. Juk nenori pavėluoti į savo pirmąją pamoką.

- Taip. Kur gi ne...?,- suburbėjau išeidama iš kabineto.

Pasiėmiau lapą ir suradau pirmojo kabineto numerį. Tikiuosi mokytoja normali ir neteks ant manęs. Po kelių minučių klaidžiojimo po šią mokyklos dikynę atsitrenkiau į kažką.

- Oi. Atleisk,- pakėlusi akis išvudau juodaplaukį kone juodaakį vaikiną. Mano galva iškart apsisuko nuo jo dailios šypsenos,- Labas...

- Sveika. Ką čia darai viena?

- Tiesą sakant pasiklydau,- šyptelėjau ir nuraudau.

- Nieko. Naujokė taip? Tokiems kaip tu visada lengva pasiklysti,- nusijuokė,- Šiaip duoda palydą, bet nematau jos. Na gal nesigilinsiu ir pagaliau padėsiu tau. Duok,- ištiesiau jam lapą.

- Taip... Tau ten,- parodė į kairę,- Antros prieš galą kairėje pusėje.

- Ačiū,- nusišypsojau.

- Prašom,- šyptelėjo,- Beja aš Karteris,- ištiesė ranką kurią iškart paėmiau.

- Malonu. Kesa.

- Malonu su tavim susipažinti Kesa, visakioriopos sėkmės. O dabar man laikas eiti.

- Iki.

- Iki. Dar susitiksime gražuolė,- mirktelėjo ir pasišalino.

Nuo to mirksnio aš vos neišsilydžiau... Susikaupk Kes tau reikia į klasę. Apsisukau ir pasukau ta kryptimi kurią man parodė gražuoliukas. Tyliai pabarškinau ir gavusi šauktinių leidimą atidariau duris ką pamačiau tikrai nebuvo įprasta pamokai. Aš kone išvirtau iš kojų. Ant didžiulės klasės pakylos stovėjo moteriškė su akiniais ir trumpais plaukais, o šalia jos didžiulis žvėris. Jis atrodė kaip vilkas tik dvigubai, ne trigubai didesnis! Iš burnos tįso seilės, o nasrai buvo iššiepti. Juodos kaip naktis akys buvo įsmeigtos į mane. Atrodo jis supyko. Aš tikrai stovėjau be žado ir visa išbalusi. Negalėjau pajudėti net įkvėpti ar šaukti. Tada kažkas suriko:

- Pulk!

Po komandos žvėris puolė mane vytis, o aš mečiau kuprinę ir bėgau kiek kojos neša kuo toliau nuo to padaro. Nors buvau greita, tiesą sakant labai greita deja padaras kas sekundė artėjo. Kas posūkis stengiausi suklaidinti jį deja nepavyko. O tada tik būm. Liepto galas. Gyvenimo pabaiga. Labirinto akligatvis. Gale koridoriaus gale buvo durys. Ir jos buvo užrakintos. Pradėjau rėkt ir daužyti jas, nieko. Šūdas aš mirus. O tada koridoriaus gale pasirodė padaras kuris net neketino trauktis. Jis sustojo. Tada šyptelėjęs man lėtais žinksniais artėjo prie manęs. Tada likus keliems metrams įsibėgėjo ir šoko ant manęs. Aš surikau:

- Ne!,- ir užsidengiau rankomis veidą.

Kaip keista nieko nepajutau. Jokio skausmo, jokio draskymo ar pan. Atmerkiau akis ir pamačiau kažkokį švytintį jėgos lauką aplink mane. O tas padaras kybojo netoli manęs viršuje. Jis buvo tiesiog sustingęs. Nejūdėjo, net nekviepavo, o pats jis atrodė suledyjes įragą. Tada atbėgo ir visi kiti. Drebančias iš baimės rankas atitraukiau nuo veido. Jos tiesiog purtėsi kaip ir aš pati. Tik atistraukus rankas laukas sumirgėjo ir išnyko. Padaras parkrito, bet vistiek buvo kaip ledas. Aš vos stovėjau ant kojų. Pajutau kažką šlapią riedant iš nosies. Drebančios rankos pirštų galiukais perbraukiau per tą vietą ir atitraukusi pamačiau kraują. Tada mano galva pradėjo suktis ir man parklupus viskas virto tamsa.