Pastovėjusi dar keletą minučių , pamačiau kaip Harry išėjo į kiemą . Greitai apsisukau ir nuėjau į vidų.

- Kath !.- Sušuko jis.

Parodžiau jam "fuck'a" ir užtrenkiau duris.Žinoma po keleto sekundžių jis įėjo į vidų.

- Harry , kokios problemos ?.- Sarkastiškai paklausiau ir įsidėjau maistą į lėkštę.

- Kol kas tu mano didžiausia problema.

- Tai kodėl tu čia ?

- Nes bijau , kad tau kas nors nutiks...

Mečiau šakutę ant stalo , atsistojau ir atsisukau į jį.

- Žinai , aš ne beprotė , galiu savimi pasirūpinti.

- Na, tai dar nėra oficialiai patvirtinta , visko gali būti.

- Tiesiog eik iš čia Harry , aš pavargusi .- Vėl atsisėdau.

- Arba tu eisi su manimi , arba aš liksiu čia.- Atkirto.

Pradėjau juoktis ir padėjau galvą ant stalo. Nežinau kodėl , bet visa šita situacija man ėmė atrodyti juokinga...

- Tau čia kažkas juokinga ?.- Sutrikęs paklausė.

- Net neisivaizduoji .- Juoktadmasi tariau ir atsikandau sumuštinio.- Žinai prieš keletą minučiu man maistą atvežė tas pats vaikinas kuris mane išgelbėjo ir pasakė jog kai tas beprotis išeis iš kalėjimo suras ir nužudys mane bei visus artimus žmonės .- Negamėdama nustoti juoktis kalbėjau.- Taigi Harry mano patarimas tau -bėk kol dar gali.
Harry apstulbęs žiurėjo į mane ir tylėjo.

- O tu tiesiog sėdi čia ir valgai sumuštinį ?.- Po keleto sekundžiu paklausė

- O ka tu man siūlai daryti , Harry? Šaukti , verkti , panikuoti... Man tai jau atsibodo , pavargau nuo viso šito mėšlo...

- Tai tu papraščiausiai pasiduosi valgysi sumuštinį ir lauksi kol jis ateis tavęs ?

- Palik sumuštinį ramybėje ! .-Užrėkiau.- Bet tu teisus...

- Atleisk , bet aš tau šito neleisiu.

- Na tuomet turėtum turėti rimtą priežastį.- Tariau ir vėl atsikandau sumuštinio.

- O kodėl manai , kad neturiu?

- Noriu išgirsti ją . Tada pasakysiu ar ji pakankamai rimta.- Pasakiusi mečiau sumuštinį atgal į lėkštę ir pažiūrėjau į Harry.

- Nenoriu tavęs prarasti...

- Dėl ko? .- Nusijuokiau.- Tau per mane vienos bėdos. Nebent aš tau reikalinga tam , kad nebūtų liudna vienam , turėtum su kuo pasikalbėti ir taip toliau...

- Yra milijonai merginu kurios svajoja būti su manim ir atiduotu už tai bet ką , galiu pasiimti bet kuria iš jų , bet kaip matai aš vis vien stoviu čia šalia tavęs .- Susinervines tarė.- Ar dar nesupranti kodėl?

- Nesmanai , kad esu pamišusi beprotė ir tau manęs gaila? .- Vienu momentu Harry veide įžvelgiau šypseną bet ji greitai dingo.

- Dieve Kath! .- Užrėkė .- Nes myliu tave !

Ta akimirką šiek tiek pasimečiau... Nežinojau ką jam atsakyti. Atsistojau ir pažvelgiau į jį.

- Ir tai man sakai tik dabar ? .- Nusijuokiau beviltišku juoku.

- Tai sakau tik dabar nes esu visiškai tuo tikras. Kiekviena diena praleista kartu , kai rūpinausi tavimi , padėjau tau , buvau šalia kiekvieną akimirką. Nuo pat pirmų akimirkų praleistų karu jaučiau tau kažką.-Harry kalbėjo , bet aš nebegalėjau to klausyti , man užteko ir to ką jis katik pasakė...

- Harry , baik...

- Tu nori pasakyti , kad man nieko nejauti ? .- Su pasipiktinimu paklausė.

- Tu gal išproto išsikraustei !? -Užrėkiau. - Aš tave įsimylėjau tą patį vakarą , kai liepiau pritylinti muzika , tiesog sau nepripažinau to nes maniau kad busiu įskaudinta ir tiek...
Harry nieko nebesakė tiesiog priėjo prie manęs ir pabučiavo mane. Stipriai apkabinau jį. Švelniai pabučiavau jo kaklą . Harry mane prispaudė prie savęs. Po kelių akimirkų Jis pasitraukė nuo manęs ir nusišypsojo.

- Manau eisiu išsimaudyti .- Tariau

- Puiku .- Šyptelejo Harry.

Nuėjome į antrą aukšta. Harry atsisėdo ant mano lovos.

- Čia taip tamsu , atrodo lyg būtų naktis.- Nusijuokiau. - Gal atidengti langus?

- Neee.- Nutesė.- Taip geriau.

Nusišypsojau ir nuėjau į vonia. Kai išsimaudžiu , grįžau atgal į kambarį. Harry kambaryje nebuvo.