Melisos pov*

- Tai tikriausiai skaniausi spagečiai su kukuliais, kuriuos kada nors aš esu gyvenime valgiusi. - apsilaižydama savo lūpas, ištariau.

- Aš tau juk sakiau, kad tave aš atsivešiu į patį geriausią restoraną mieste. - nusišypsojo priešais mane sėdintis Zayn.

- Na gal tu ir nesi jau toks blogas. - pavarčiau akis atsigerdama apelsinų sulčių.

- Blogas esu tik lovoje. - vos išgirdusi ką ką tik pasakė Zayn, vos neišspjoviau visų burnoje esančias apelsinų sulčių vaikinui ant veido.

- Argi? - nurijusi sultys, atsikrenkščiau.

- Nori įsitikinti tuo? - Zayn per stalą palinko prie manęs.

- Dėja, tokie kaip tu manęs netraukia.

- Bet kai bučiavomės, pati glaudeisi vis arčiau manęs. - šelmiška šypsenėlė papuošė juodaplaukio veidą.

- Gražūs vaikinai visada apsuka merginoms galvas. - atsakiau tokia pat šypsena. - Ir tu gerai bučiuojiesi.

- Geriau net už Harry? - paklausė Zayn.

- Ką tu čia po galais nusišneki? - susiraukiau. - Su tuo kvailiu aš net niekada nesibučiavau.

- Nemeluok, Mel. Harry mums jau viską papasakojo.

- Tas kvailys... - nejučia sugniaužiau kumščius. - Aš jį užmušiu.

- Ar dar kažką užsisakysi, ar nori vykti toliau? - nukreipdamas temą nuo Harry, paklausė Zayn.

- Aš jau soti. - linktelėjau. - Galime vykti kitur.

Harry pov*

Važiavau tamsiomis gatvėmis namų link. Dangus buvo tamsus, jame nesimatė nei mėnulio, nei žibančių žvaigždžių. Po truputį ėmė krapnoti, bet į tai nekreipiau jokio dėmesio.

Buvau velniškai pavargęs ir troškau kuo greičiau griūti į lovą ir gerai išsimiegoti.

Po gero pusvalandžio, sustojau priešais savo namus. Ištraukęs raktelius iš motociklo, nulipau nuo motociklo ir žengiau namų link.

Įžengęs pro duris, svetainėje išgirdau vaikinų balsus. Perėjęs koridorių, įėjau į svetainę ir atsisėdau ant fotelio.

- Kur tu buvai? - paklausė Niall atsisukdamas į mano pusę.

- Linksminausi. - atsakiau ir apsižvalgiau po svetainę. - Kur Zayn ir Melisa?

- Pasimatyme. - garsiai nusijuokė Louis.

- Kur? - suraukiau savo antakius.

- Mes buvome nuvykę į dažasvydį, nes Mel buvo nuobodu. - prabilo Liam. - Tad Melisa susilažino su Zayn, kad jeigu jos komanda, tai aš , ji ir Liam, pralaimėsim, Mel nueis su Zayn į pasimatymą. O mes su Liam prakišom todėl, nes mano mergaitei reikia prasiblaškyti.

- Plius, Zayn neprižadėjo laikyti savo rankų prie savęs. - nusijuokė Liam.

Staiga mane apėmė kažkoks keistas pyktis. Nejučiomis rankas suspaudžiau į kumščius,, kad net krumpliai pabalo.

Tas šunsnukis Malik....

Staiga išgirdau kai garsiai trinktelėjo lauko durys ir po namus pasklido garsus merginos juokas. Netrukus į svetainę įžengė Zayn nešinąs Mel ant nugaros. Mergina pirštais vėlė juodus vaikino plaukus, o jis pats šypsojosi kaip paskutinis kvailys.

- Tai galima drąsiai sakyti, kad mūsų planas suveikė? - paklausė Louis.

- Žinoma. - nusišypsojo Zayn.

- Dabar gali mane paleisti. - ištarė Melisa.

Zayn lėtai nukėlė ją nuo savo nugaros, bet mergina staiga susvyravo ir būtų pargriuvusi, bet juodaplaukis laiku ją sučiupo už liemens ir pastatė ant kojų.

- Tu girta? - nejučia susiraukiau.

- O Harry! - garsiai nusijuokė mergina. - Aš galvojau, kad tu vis dar kažkur valkiojiesi.

- Ar tu girta? - dar kartą paklausiau susierzinęs.

- Koks tau skirtumas, asile? - prunkštelėjo Melisa, o paskui ją ir kiti vaikinai.

- Tu esi mano namuose, o tavo tėvas liepė tavimi pasirūpinti, kol jie grįš. - sukryžiavau savo rankas ant krūtinės. - Tad aš esu už tave atsakingas.

- Aš esu suaugusi ir pasirūpinti galiu pati savimi. - prisiglausdama arčiau Zayn, pavartė akis Mel. - Jaučiuosi pavargusi. Nunešk mane į mano miegamąjį.

Zayn akimirksniu pakėlė merginą ant savo rankų ir išėjo iš svetainės.

- Nori išgert? - tiesdamas man alaus skardinę, paklausė Louis.

- Duokš ją čia. - ištariau ir paėmęs alų iš vaikino rankų, užsiverčiau skardinę.

Žaidimas tik dar prasideda mažute... Ir nugalėtojas būsiu ne kas kitas, o aš.