Žvelgiau į smaragdinęs vaikino akis ir negalėjau ištarti nė vieno žodžio. Galbūt tai dėl alkoholio kaltės, o gal dėl to, kad priešais mane stovintis vaikinas buvo neįtikėtinai gražus. 

Jo tamsiai rudi garbatoti plaukai buvo gerokai suvelti, tad kelios nepaklusnios sruogus buvo žaviai užkritusios vaikinui ant kaktos. Putlios rausvos spalvos lūpos buvo suspaustos taip, kad iš jų tebuvo likusi tik plona linija. Žandikaulis kietais suspaustas, tad puikiai matėsi jo liniją.

Vaikino veidas buvo susiraukęs, o rankos vis dar tvirtai laikė Zayn kaklą ir po truputį jį spaudė.

- Ką tu čia veiki, Harry? - nurijusi burnoje susikaupusęs seilęs, paklausiau. - Ir paleisk Zayn.

Vaikino žvilgsnis lėtai nusileido mano veidu žemyn ir įsmigo į tik liemenėlės pridengtą krūtinę. Pastebėjau, kaip sujudėjo adomo obuolys, Harry nurijus seiles.

- Tau reikėtų prisidengti savo grožybes. - garbanius vėl pažvelgė man į veidą.

- Atsakyk į mano klausimą, Harry. - sukryžiavau savo rankas ant ktūtinės.

- Esu savo namuose, tad vaikštau ir darau ką noriu, Melisa. - garbanius atsisuko į Zayn. - Šį kartą išsisukai, Malik. Dabar eik lauk.

Mano nuostabai, Harry atleido savo pirštus nuo Zayn kaklo, o šis apsisuko ir paliko mane ir garbanių kambaryje vienu du.

- Tu neturi visiškai jokios teisės įsibrauti čia ir išvaryti Zayn. - piktai ištariau.

-  Priešingai, lėlyte. - pašaipi šypsenėlė papuošė Harry veidą. - Esu tavo įbrolis, ir nenoriu, kad šiuose namuose dulkintumeisi su pirmu pasitaikiusiu vaikinu. Ir visiškai nesvarbu ar tai vienas iš mano geriausių draugų.

- Mūsų nesieja jokie giminystės ryšiai, Harry. - pagriebiau savo palaidinę gulinčią ant grindų ir ją užsivilkau per galvą. - Tad neturi jokios teisės man aiškinti su kuo gultis į lovą. Mano lytiniai santykiai yra tik mano vienos reikalas. Tad palik mane ramybėje ir nešdinkis po galais.

- Atsargiau rink žodžius, mažyte, nes prisišauksi bėdos.

- Negrąsink man, Harry. Manęs negąsdina bereikšmiai tavo grąsinimai. Nesu viena iš tų nekaltų mergelių, kurios dreba kaip epušės lapelis vos joms ima grąsina kažkokie išpuikę, primetantys kietais vaikinais kvailiai.

Staiga man nespėjus visiškais sureaguoti, buvau pakelta nuo lovos už rankų, apsukta, ir skaudžiai prispausta prie kambario sienos. Harry buvo prispaudęs mano riešus iš abiejų mano galvos pusių ir piktai žiūrėjo man į akis.

- Paleisk mane. - pasimuisčiau. - Nes pradėsiu rėkti, kad visas namas skambės.

- Gali bandyti laimę. - nusijuokė Harry. - Bet per tokią garsią muziką vargu ar kas išgirs.

Nors kaip ir nenorėčiau to pripažinti, bet šis kvailys teisus.
Ir kodėl aš liepiau įjungti tą sumautą muziką...

Pakėlusi savo galvą, jau ketinau prabilti, bet Harry tarsi žinodamas ką ketinu daryti, savo putliomis lūpomis užspaudė manąsias.

Kelias akimirkas priešinausi vaikinui, bet Harry staigiu judesiu, atleido vieną savo ranką, o kita suspaudė abu mano riešus man virš galvos. Laisvoji ranka suspaudė mano žandikaulį neleisdamas man judinti savo galvos.

Bučiniui pagylėjus, atsidusau ir pravėriau plačiau savo lūpas. Akimirksniu Harry liežuvis įslydo man į burną ir ėmė žaisti su manuoju.

Pajaučiau kaip vaikino ranka palengva atleidžia mano riešus, ir lėtai nuslysta mano liemeniu žemyn. Jai atsidūrus ant užpakalio, Harry jį švelniai suspaudė ir prisitraukė mano klubus arčiau savųjų.

Per Harry džinsus pajaučiau jo erekciją ir norėdama išgirsi iš vaikino lūpų aimaną, pasitryniau į kelnėse pūpsantį iškylimą.

Galbūt tai alkoholio kaltė, o gal tai mano pačios troškimas.

Pakėlusi savo rankas, įvėliau pirštus į vešlias rudas garbanas dar labiau jas suveldama.
Netikėtai iš vaikino lūpų išgirdau duslią pasitenkinimo aimaną ir kimų urzgimą.

Harry viena ranka atsidūrė ant vienos krūties ir stipriai, bet kartu ir švelniai ja suspaudė. Aiktelėjusi nuo tokio vaikino gesto, įsikibau stipriau į vaikino vešlias garbanas ir sukandau Harry apatinę lūpą.

- Mel, ar tu čia!?? - staiga per malonumo rūką, prasiskverbė girto Louis balsas.

Staiga susivokusi ką daranti, atstūmiau Harry kuo toliau nuo savęs ir praėjau giliai kvepuoti. Smaragdinės vaikino akys su geismo ugnelėmis žvelgė į mane, o putlios lūpos šypsojosi.

- Taip! - prikimusiu balsu, garsiai užrikau.

- Nešk savo subinaitę į apačią! Be tavęs mums ten liūdną!

- Ateinu! - piktai pažvelgiau į priešais mane stovintį Harry. - Tu esi sumautas šunsnukis! Daugiau niekada gyvenime neliesk manęs!

- Tau tai patiko, tad nesipūsk čia. - Harry dar labiau nusišypsojo. - Kitą kartą mes esim iki galo.

- Kito karto nebus. - sušnypščiau ir stumtelėjusi petimi Harry, išėjau iš kambario.