Pajaučiau kaip Harry gniaužtai lėtai atsileidžia nuo mano riešo ir aš akimirksni žengiau kelis žingsnius atatupsta.

Atsigręžusi atgal, pastebėjau prie mūsų artinantis vaikiną turintį šviesus plaukus. Jis buvo apsirengęs juodus per kelius plėšytus džinsus ir baltą maikę. Buvo pakankamai aukštas, gan plačių pečiu ir tikrai išvaizdus.

Jam prisiartinus arčiau, pastebėjau, kad jo akys yra mėlynos ir priminę jūrą, o ranka puošė begale tatuiruočių.

Šis vaikinas po galais, tikrai karštas..

- Ką čia darai, Niall? - aiškus sutrikimas girdėjosi Harry balse.

- Argi negalima aplankyti vieno iš savo geriausių draugų?  - kilstelėjo antakį kaip supratau Niall. - Ar aš ne laiku?

- Viskas gerai. - šyptelėjau blondinui ir ištiesiau savo ranką. - Esu Melisa Stone, bet geriau vadink mane Mel.

- Niall Horan. - nusišypsojo vaikinai ir švelniai paspaudė man ranką. - Ar judu..?

- Ne. - nusijuokiau. - Harry mama yra susituokusi su mano tėčiu, tad aš ik jo įseserė.

- Tad tu laisva? - pasiteiravo Niall.

- Taip. - nusijuokiau ir nuėjau gultų link.

Pasiėmusi savo skarą, apsirišau ją aplink liemenį ir patraukiau namo link. Girdėjau, kad Harry ir Niall apie kažką diskutuoja, tad aš palikau juos vienus.

Savo kambaryje, persirengusi iš maudimosi kostiumėlio į laisvą gėlėtą suknelę ir susirišau savo nepaklusnius plaukus į aukštą uodegą.

Kai ruošiausi išeiti iš kambario, suskambo mano mobilus telefonas vis dar gulintis ant lovos. Atsidususi, grįžau jo pasiimti ir nustebau, kad skambina mama.

- Ko nori? - atsidusau išeidama iš kambario.

- Ar jau nebereikia pasisveikinti su savo mama, Melisa? - aiškus pyktis girdėjosi jos balse.

- Koks skirtumas. - pavarčiau akis nusileidusi laiptais į pirmą aukštą. - Ko norėjai, kad skambini man?

- Argi jau nebegaliu apskambinti savo dukrai ir pasiteirauti kaip ji laikosi? - paklausė mama.

- Man viskas gerai. - atsidusau, iš virtuvės pasiimdama raudoną obuolį. - Tai viskas, ką man norėjai pasakyti?

- Tavo tėvas man paskambino ir pasakė, kad tave paliko vieną su kažkokiu vaikinu namuose, tad  norėjau pranešti, kad Louis atvyksta. - ištarė mama ir aš sustingau bevalgydama obuolį.

- Kaip po velniais taip suprasti! - surikau.

Man buvo nusispjaut, ar kažkas tai girdi, nes buvau tiesiog įsiutusi

- Aš nenoriu, kad liktum viena nepažįstamoje vietoje su nepažįstamais žmonėmis. - atsiduso mama. -

- Man nereikia sušiktos auklės!- suurzgiu. - Ir be to, tai Rose sūnus ir man nieko, po galais, nenutiks, jeigu liksiu su juo viena.

- Tavo tėvas neprieštaravo , kad Louis atvyktų. - toliau arsi negirdėdama manęs kalbėjo mama. - Louis lėktuvas po kelių valandų turėtų nusileisti, tad norėčiau, kad pasitiktum jį.

- Užsikrušk. - suurzgiau padėdama ragelį

Nors džiaugiausi, kad Louis atvykstą čia, bet žinau, kad mano mama jam skambins ir bandys iškamantinėti viską apie mane ir gyvenimą čia. Labiausiai nervina tai,  kad Louis myli mano mamą, o ji - jį, ir leis iškamantinėjamas

Toks jau yra mano geriausias draugas.