- Melisa nešk savo subinę žemyn, nes pavėluosi į mokyklą! - sušuko mama iš pirmo aukšto.

- Negali palaukti kelių minučiu?! - taip pat sušukau. -Juk žinai, kad man ant tų mokslų visiškai nusišikt!

- Turi dešimt sekundžių nusileisti į apačią, o jeigu ne, galėsi į mokyklą eiti pėsčiomis.

Susierzinusi persibraukiau blakstienas juodu tušu ir išėjau iš savo kambario dar prieš tai pasiimdama kuprinę su svarbiausiais daiktais - telefonu, ausinukais, pinigine, nešiojamuoju pakrovėju ir keliais sąsiuviniais. Mano knygos visiškai nepaliestos guli mokyklos spintelėje, nes man jų tiesiog nereikia.

Man visiškai nusispjaut į mokslus, nes šiais metais, tiksliau po savaitės baigusi dvyliktą klasę skrisiu gyventi pas tėtį. Jis turi pinigų kaip ūkininkai tvarte šieno, tad man mokytis nereikės.

Tėtis turi žmoną ir sūnų. Niekada neklausiau tėčio apie jį, nes man tai visiškai neįdomu. Rose sūnus tikriausiai koks mažas vaikas kuriam yra perkamą viskas, ko tik įsigeidžią.

Prieš metus tėtis su savo naująją žmona buvo atvykę čia, į Kanadą aplankyti manęs. Rose yra tikrai labai maloni ir rūpestinga moteris. Ko negalėčiau pasakyti apie savo mamą.

Visiškai nesistebiu kodėl mano tėtis išsiskyrė su mama. Juk ji tikrų tikriausia ragana!

Nusileidusi laiptais žemyn, susilaukiau nepatenkinto mamos žvilgsnio. Ji paniekinamai nužvelgė mano trumpą, virš kelių neriniuotą suknelę ir juodus aukštakulnius, bet juk dabar galima sakyti vasara.
Nežadu rengtis džinsų, kai lauke daugiau nei dvidešimt laipsnių šilumos.

- Tu nevilkėsi to į mokyklą. - piktai ištarė mama. - Drožk į viršų ir persirenk, nes atrodai kaip kekšė.

- O tu atrodai kaip vėnuolė. - nusišypsojau, nes jau seniai įpratau nuo šių mamos kalbų. - Aš rengiuosi kaip noriu, nes man tai patinką.

- Uhhhhh...- suurzgė mama. - Važiuojam kol nepavėlavai.

Nužingsniavusi paskui mamą, įsėdau į mašiną, ir jai pajudėjus, pro langą stebėjau greitai pralekenčius vaizdus.