Atsikėliau anksi ryte. Greit nusiprausiau ir pasrengusi pavalgiau. Tik išsiplovus indus į mano duris kažkas pasibeldė. Pašokau nuo kėdės ir nubėgau atidaryti jų. Už durų išvydau visą švytinčią ir laimingą Allison.

- Allison!!!!,- sušukau ir ištiesiau rankas.

- Emilly!!!,- šoko į mano glėbį.

- Kaip aš tavęs pasiilgau!

- Aš irgi! Todėl ir atvažiavau!

- Negali būti! Sukorei tokį kelią tik pamatyti manęs?

- Taip.

- Tu geriausia.

- Ir išgirsti visas detales.

- Kokias detales?,- įleidau vidun.

- Na žinai... Zayn... fiti miti...?,- pakelnojo antakius.

- Nieko tokio nebuvo,- tada prisiminiau įvikį kuris nutiko vakar ir tiesiog sutraumavo mano vaikystę,- Nors palauk buvo,- nespėjus Allison konors pasakyti atšoviau,- Ir tuoj apsivemsiu,- tada apsimečiau tuoj apsivemsianti.

- Negi buvo taip blogai...?

- Ne. Ne. Tarp mūsų su Zayn nieko nebuvo. Ewww! Kaip išvis apie tai pagalvojai? Jis mano getiausias draugas! Tarp mūsų nieko negali būti.

- Bet jis tau patinka jau nuo kudikystės.

Tada pažiūrėjau į ją mirtinu žvilksniu.

- Na nesvarbu. Taigi. Kas tas laimingasis?

- Jergau... Allison. Tau vien tik tai galvoje? Nieko nebuvo. Tiesiog atvažiavau pas Zayn pabūti kartu. Žinai. Bet reikėjo palaukti šiektiek. O jo namas ar ne jo. Nežinau. Nesvarbu. Namas milžiniškas tad nusprendžiau apsižiūrėti. Užlipau į viršų ir labai gailiuosi, kad tai padariau.

- Kas atsitiko? Tave išprievartavo!?,- įsiterpė.

- Jezau. Ne. Tiesiog pamačiau ko netūrėjau...

- Ką?,- nesuprato, o kai pažiūrėjau keistu žvilksniu ji suprato,- Aaaa!

- Aha. Na bet jau nebesvarbu, nes viską išsiaiškinom. Ten buvo grupės mergišius. Aš atsiprašiau, kad įsiveržiau ir pan., bet taip ir nesulaukiau atsiprašymo iš jo.

- Už ką?

- Tai aišku, kad už sugadinta vaikystę. Na bet žinai kaip sako: "Duok durniui kelią".

- Aha. Tiesa.

Dar kokias dvi valandas plepėjom, o tada nusprendėm nueiti į prekybos centrą. Kadangi buvo penktadienis, buvo labai daug žmonių ypač moksleivių. Nuėjom į visas rūbų, papuošalų, batų parduotuves. Reikėjo atšvęsti tad prisipirkom visokių niekučių. Po visko nusprendėme, kad užteks ir prieš pareidamos atgal Allison atsisuko į mane.

- Ei, gal gali pabūti čia? Aš kaiką pamiršau padaryti.

- Gerai, be problemų. Būsiu čia.

- Gerai,- nusišypsojo ir kažkur nuėjo.

Atsisėdau ant suoliuko ir išsitreukiau telefoną. Pradėjau žaisti Candy Crush. Po kelių nesėkmingų bandymų susinervinau ir prakeikiau tą žaidimą. Tik man įsidėjus tefoną atgal į kišenę jis pradėjo skambėti tad teko vėl jį išsitraukti. Visa susinervinusi net nežiūrėjau kas skambina ir iškarto atsiliepiau.

- Ko!?

- Wow. Kažkas piktas šiandien,- išgirdau Zayn balsą.

- O Zayn,- nusišypsojau,- Labas. Vis nepereinu vieno Candy Crush žaidimo lygio ir tai mane suerzino.

Tada Zayn nusijuokė.

- Kas? Ko juokiesi?

- Nieko, tiesiog stebiuosi, kad visiškai nepasikeitei.

- Ar tikrai?

- Esu tuo įsitikinęs.

- Na taip, bet nemanau, kad tai blogai.

- Ne tai nėra blogai. Lik tokia amžinai,- jis nusijuokė.

- O kaip kitaip?,- šypsojausi.

- Taigi, vaikinų namuose vėliau vyks vakarėlis, jei nesi užsiėmusi gal nori užsukti?

- Aha, būtinai.

- Puiku.

- Galiu atsivesti draugę?

- Taip, kuo daugiau tuo smagiau arne?

- Aha,- pamačiau, kad Allison pareina,- Ok man reikia eiti. Susitiksim vėliau.

- Gerai. Bye,- padėjo ragelį.

Kaip tik parėjo Allison.

- Na ką galim eiti?,- paklausė.

- Aha.,- palinksėjau.

Po kelių minučių jau buvom namie. Tik įėjusi tiesiu taikymu nulėkiau į dušą. Nusipraususi pradėjau ieškoti rūbų vakarėliui ir tada prisiminiau, kad nieko nepasakiau Allison. Ji tikriausiai mane nužudys. Vistiek reik pasakyt.

- Alli!,- pašaukiau.

- Ką!?

- Varysi į vakarėlį su manim!?

- Debile, ko anksčiau nesakei.!? Tai aišku, kad jo!

- Ok!

Apsimoviau aptemtus šviesiai mėlynus suplėšytus džinsus ir plaidą juodą maikutę. Pasidažiau ir griuvau ant sofos. Už kelių minučių pasirodė Allison vilkinti trumpą raudoną, odinę suknelę. Ji atrodė nepriekaištingai. Nusijuokiau.

- Kas?,- susiraukė.

- Nieko. Eime,- timtelėjau jai už rankos ir nusitempiau apačion.

Išėjus į lauką prie mano buto stovėjo juoda mašina ir prie jos stovėjo kažkoks vaikinas. Jis pamojavo ir mes priėjome.

- Emily?

- Taip...

- Zayn sakė atvažiuoti jūsų paimti,- šyptelėjo.

- O kaip puiku!,- suspiegė Alli ir nubėgo atsisėsti.

- Taip. Labai,- sumurmėjau ir nusišyprojusi nuėjau atsisėsti į mašiną.

Važiavom kokias 15 min. ir pagaliau atvažiavom. Išlipusi pamačiau tą patį namą kuriame susipažinau su visais vaikinais. Na tiksliau mane pristatė. Tik išlipusi Alli išsižiojo ir pažiūrėjo į mane.

- Taip, žinau,- nusijuokiau.

Nuėjome link įėjimo. Mano ausį pasiekė trankios muzikos garsai, bei girtų žmonių balsai. Tik įėjus Alli dingo ir mane pasitiko Lou. Jis priėjo ir apkabino mane. Aš sutrikau bet atsakiau į jo apkabinimą. Atsitraukęs jis kažką man sakė, bet negalėjau išgirsti dėl trankios muzikos.

- Ką?!

Jis kažką pasakė, bet jį ir vėl užgožė muzika.

- Ką?! Aš negirdžiu!

Jis pavartė savo akis ir pradėjo mane kažkur vesti. Priėjome kažkokį kambariuką ir jis mane tenai įstūmė. Aš sutrikau. Lou dar pasižvalgęs uždarė duris ir atsisuko į mane.

- Lou ką tu darai?

- Zayn prašė tave užlaikyti čia.

- O kam?

- Nežinau. Tiesiog paprašė. Tai aš darau,- nusijuokė,- Prašau,- mostelėjo į krėslą,- Sėsk.

Taip ir padariau. Ataisėdau ant darbo kėdės su ratukais už stalo. Pradėjau žaisti su ten buvusiais daigtais.

- Tai...,- kostelėjo.

- Ką?

- Tau patinka Zayn, huh?

- Ką? Ne. Jis mano geriausiais draugas.

- Tikrai? Tai kodėl tu čia tada?

- Kaip suprasti?

- Kodėl tu Anglijoje? Kodėl atskridai čia?

- Manu, kad pats tai puikiai žinai. Atskridau čia kad surasčiau Zayn.

- Matai tu ką tik pati pripažinti, kad atskridai čia dėl Zayn, tai kodėl nepripažysti jog tau jis patinka daugiau nei draugas?

- Biče... tai visiškai nesusiję dalykai. Na gal truputį, bet man jis nepatinka daugiau nei draugas, gerai? Jis mano bestas, jis man kaip... brolis,- atsidusau.

- Meluoji,- nusišypsojo.

- Ne. Ir jei taip ir būtų, Zayn turi simpatiją tad man vistiek nebūtų šansų,- nusijuokiu.

- Na gerai. Kaip pasakysi... bet  žinok kad aš žinau,- mirktelėjo ir išėjo.

Keistas vaikis. Suprunksčiau. Pažvelgiau į stalą ir pastebėjau iš lapų krūvos kyšant lapuką. Patraukiau jį ir ištraukusi pasižiūrėjau. Ten buvo mano ir Zayn nuotrauka dar prieš jam išvažiuojant. Mano veidą papuošė šypsena ir akis užplūdo ašaros. Negaliu patikėti, kad po tiek metų jis vis dar ją turi... kaip tik su ta mintimi pro duris su šypsena įėjo Zayn. Jo šypsena iš kad išblėso kai pamatė mano ašarotas akis. Jis Kobę pribėgo prie manęs.

- Em, kas atsitiko?

Tada, parodžiau jam nuotrauką. Ir jis pažvelgęs į ją nusišypsojo.

- Negaliu patikėti,.kad po tiek metų tu vis dar ją turi...

- Taip... Ji buvo man labai svarbi. Kaip ir tu. Niekada nenorėju pamiršti tavo veido tad labai ją saugojau.

Aš jį apsikabinau. Nežinau kodėl. Tiesiog apkabinau. Jis atsakė į mano apkabinimą. Pagaliau atsitraukus jis man nuvalė nuo akių ašaras.

- Ačiū,- sušnibždėjau.

- Už ką?

- Už viską,- nuleidau galvą.

Jis nusišypsojo ir pakėlė mano galvą, kad žiūrėčiau jam į akis. Jos buvo užburiančios, niekada nmėgau akių kontakto, bet su Zayn visada viskas buvo kitaip. Lyg jis galėtų skaityti mane kaip kokią knygą. Jis žiūrėjo man į akis, jo akys nagrinėjo mano veidą. Jo žvilksnis sustojo ties mano lūpų. Ir gryžo atgal prie akių. Jis palinko kiek arti mano lūpų. Galėjau jausti jo alsavimą.

- Ne Em. Ačiū tau,- jis sušnibždėjo ir švelniai priglaudė savo lūpas prie manųjų.

Aš užsimerkiau ir mėgavausi tuo. Pajutęs jog nesipriešinu prisitrukė mane arčiau ir toliau godžiai mane bučiavo. Tada gryžau į realybę. Juk jis mano geriausias draugas. Aš niekada neturėsiu šanso su juo. Greit atsitraukiau nuo jo. Jis sutriko.

- Kas negerai?

- Aš negaliu Zayn. Atleisk.

Nulenkiau galvą ir išskuodžiau iš kambario ir iš viso namo. Išsikviečiau taksi ir jai atvažiavus jau lūpau vidun, bet buvau sustapdyta Zayn.

- Atleisk Em. Aš nenorėjau... Aš tik... Atleisk man.

Atsidusau.

- Gerai Zayn, bet mes tik draugai.

- Taip Emily. Aš supratau.

- Gerai. Man laikas...

- Taip... būk saugi.

- Būtinai,- pasakiau ir įsėdau į taksi.

Po 20min. kelio pagliau atsidūriau namuose. Šiltoje ir minkštoje savo loveje. Net nepastebėjau kaip užmigau.