Zayn pov*

Vos išėjas iš Merlinos kambario, vedamas įsiučio nusileidau laiptais žemyn ir nuėjęs į arklidės, paliepiau arklininkui pabalnoti mano žirgą.

Po kelių akimirkų užsėdau ant plačios juodo eržilo nugaros ir kulnu trenkęs jam per strenas, paraginau jį

Eržilas visų greičiu jojo laukais tolyn nuo rūmų, kas man iš tiesų patiko. Mano veidas vis dar buvo perkreiptas iš pykčio.

Pamatęs tą patį upelį, prie kuriuo buvau kartu su Merlina, sustabdžiau žirgą.

Nulipes nuo gyvūno, tvirtai pririšau jį prie storo ąžuolo kamieno ir nuėjes prie upelio, atsisėdau.

Žvelgiu į savo atvaizdą jame ir suraukiau savo antakius prisiminus ką tik įvykusį įvykį.

Aš esu pats didžiausias įdijotas. Prieš tai sakiau, kad pabandysiu pasikeisti dėl Merlinos, bet vos jai paminėjus Dahlia manyje sukilo visas tas pyktis tūnantis nuo tada, kai pamačiau ją su mano kvailu brolių ir nesusivaldęs jai trenkiau bei pasakiau, kad visą ši laiką žaidžiau su ja. Prieš išeidamas iš merginos miegamojo, mačiau jos nevilties ir skausmo kupinas akis žvelgiant į mane.

Merlinos veidas buvo perkreiptas skausmo, o dešinysis skruostas ryškiai raudonas. Galiu pasakyti, kad rytoj jai ant skruosto tikrai puikuosis mano delno formos mėlynė.

Esu toks didelis įdijotas..

Merlina vienintelis žmogus, dėl kurio norėjau pasikeisti  jeigu tik ne mano pykčio problemos.

Aš tikrai noriu būti jai vienintelis ir tikiuosi, kad ji man padės su laiku pasikeisti. Jei padės.

Vis dar negalėjau patikėti, kad Dahlia ir mano kvailys jaunesnysis brolis yra čia. Tą pačią akimirką, kai pamačiau Jawad su ja, sukilo nežmoniškas pyktis ir manyje tūnantys demonai besąlygiškai troško išsiveržti į įšorę.

Tikriausiai, jeigu šalia manęs nebūtų buvę mano tėvų ir Merlinos, būčiau nesusivaldęs ir tą pačią akimirką  Jawad ir Dahlia užmušes.

Jie nusipelnė daugiau negu paprastos mirties. Ir prižadu, kad jie gaus tai ko nusipelnė. 

Jiedu gyvens kentėdami taip, kaip kentėjau aš.

Merlinos pov*

Praėjus daugiau nei valandai, pajaučiau kaip manyje nebeliko jokių ašarų. Man vis dar skaudėjo skruostą nuo Zayn skelto antausio, ir širdį, kuri jaučia tam šunsnukiui tai, ko neturėtų jausti. 

Sunkiai atsidusau ir atsisėdusi lovoje, nusivaliau juo ašarų šlapius skruostus.

Kelias minutes pagulėjusi, pakilau nuo minkštos lovos ir nuėjau į vonią.
Susiraukiau pamačiusi savo veidą veidrodyje.

Mano dešinysis skruostas buvo paraudęs ir matėsi Zayn delno antspaudas ant jo, makiažas nubėges, o akis paraudusios nuo verkimo.

Atsukusi čiaupą, šiltu vandeniu švariai nusiprausiau veidą ir nusisausinusi jį minkštų rausvų rankšluosčių, pasiėmiau pudros, kad galėčiau užmaskuoti sumušimą ant skruosto.

Po kelių akimirkų baigusi, susipyniau savo tamsiai ilgus plaukus į paprastą kasą ir išėjau iš vonios kambario. Įžengusi į savo miegamąjį, sustojau it įbesta ir susiraukusi pažvelgiau į nelaukta svečią.

- Ką jūs čia veikiate, prince Jawad? - kilstelėjusi savo antakį, pasiteiravau.

- Atsiprašau už įsiveržimamą, bet norėjau paklausti, ar nenorėtumėte pasivaikščioti po turgų ir nusipirkti kažką sau? - nuatebindamas mane, paklausė Jawad.

- O kaip jūsų žmona?  - bandydama išsisukti nuo vykimo kartu su vaikinu, pažvelgiau į Jawad.

- Po kelionės Dahlia jaučiasi labai pavargusi, o aš priešingai - pilnas jėgų. - nusišypsojo vaikinas. - Taigi ar sutinkate, ledi Merlina?

- Nemanau, kad tai patiktų mano vyrui. - atsakiau.

- Patikėkit, aš pažįstu Zayn geriau nei kad kitas ir tikiu, kad jis būtų laimingas, jeigu jūs išeitumėte - ragino mane vykti Jawad. - Juk grynas oras niekam dar nepakenkė.

- Gerai, bet neilgiau nei valandai. - atsidususi pasidaviau ir linktelėjau.
 
Jawad atkišo man savo parankę ir aš padėkojusi, įsikibaus į ją.

Mums išėjus iš kambario, džiaugiausi, kad šiandien nusprendžiau dėvėti šiek tiek kuklesnę suknelę nei įprastai. Karalienė siuvėjoms paliepė pasiūti man daug puošnesnių ir labiau prigludusiu suknelių, nei įprastai aš deviu. Man tai nelabai patiko, bet nenorėdama ižeisti karalienės nešiojau jas.

Įsėdę į jau mūsų laikiančią karietą, pasitraukiau šiek tiek savo susiglamžiusią kreminės spalvos pūstą suknelę ir pažvelgiau pro karietos langą.

Medžiai vienas po kito liejosi ir darėsi sunku įžiūrėti vaizdus. Mums pravažiuojant pro ežerą, prie kurio mudu su Zayn praleisdavone daugiausia lauko, sumirksėjau pajutusi artėjančias ašaras.
Dar kartą pažvelgusi į ežero pusę, išpūčiau savo akis, nes pamačiau man pažystamą vaikino siluetą.

Nespėjau gerai įžiūrėti kas tai buvo, nes karieta pasuko į kitą pusę, miestelio link.

- Šiandien gražiai atrodote, ledi Merlina. - mane us minčių pažadino Jawad balsas.

Nusukusi savo žvilgsnį nuo lango į vaikiną, maloniai nusišypsojau.

Netrukus karieta sustojo prie miestelio turgaus ir liokajui atidarius man dureles, padėkojau ir išlipau.
Prie manęs greitai prisistatė Jawad ir ištiesė savo parankę. Įsikibusi į ją, pradėjau lėtai eiti siauromis turgaus gatvelėmis ir net pati nepajaučiau, kaip mano veide atsirado šypsena.

Visada buvau ta mergina, kuri mėgo  pati daryti viską, rengtis paprastas sukneles ir pirkti mielus niekučius.
Nors esu iš karališkosios šeimos, bet namuose devėdavau tik tai, kas man patogu.

Mums priėjus prie kaspinų, aš pradėjau dairytis ieškodama tinkamo sau ir netrukus mano akys rado ryškiai raudoną kaspiną, kuris saulės šviesoje žėrėjo.

- Kiek kainuoja šis kaspinas? - paklausiau garbaus amžiaus moters.

- Jūsų Didenybe. - pamačiusi mane, žemai nusilenkė ir aš susiraukiau. - Jums jis nekainuoja nieko.

- Vadinkite mane Merlina. - nuoširdžiai nusišypsojau moteriai. - Ir aš noriu sumokėti už jį.

- Tai dovana jūsų praėjusių vestuvių proga. - šypsojosi moteris.

- Bet... - jau žiojausi paprieštarauti, bet moteris paėmė kaspiną ir padavė man.

- Prašau paimkite. - Ištarė moteris.

Atsidususi, paėmiau jį į savo rankas ir švelniai perbraukiau per jį pirštais.

- Ačiū. - nusišypsojau ir palikusi moterį, pradėjau su Jawad eiti takeliu toliau.