- Kaip suprasti? - sutrikusi paklausiau.

- Tai ilga istorija. - atsiduso karalienė ir atsistojo. - Papasakosiu, kai ateis laikas.

Atsidususi linktelėjau ir taip pat atsistojau nuo šalto akmeninio suoliuko. Karalienė įsikibo man į parankę ir raminančiai nusišypsojusi, nusivedė mane į rūmus.

Zayn pov*

- Jadward grįžta. - pakartojo tėvas.

- Tu pasakei ką!? - surikau žvelgdamas piktai į tėvą.

- Jam niekas neuždraus sugrįžti į namus. - šyptelėjo motina.

- Zayn, juk žinai, kad amžinai negalėsi ant jo pykti. - ištarė tėvas.

- Jis pavogė iš manęs JĄ, tad kaip aš galiu nepykti!!!? - toliau rėkiau.

- Jadward nekaltas, kad Dahlia pasirinko jį. - bandė mane nuraminti mama.

Suurzgęs iš pykčio, išėjau iš tėvų kambario stipriai trenkdama duris.

Negaliu patikėti, kad tas sumautas šunsnukis grįžta į Ilirija. Ir ne vienas, bet su JA.

Grižęs į kambarį, nuo stalo stvėriau pirmą pasitaikiusį daiktą ir mečiau į kambario siena. Tai buvo vyno butelis, kuris atsitrenkdamas į siena sudužo į daugybę šukių, o ant grindų atsirado raudono skyščio bala.

Mano įniršis vis kilo ir aš paėmęs taurę, ją suspaudžiau rankose.
Spaudžiau ją tol, kol pasigirdo trakštelėjimo garsas ir pajaučiau kaip mano ranką perlieja skausmo banga.

Nusikeikęs, mečiau taurės šukes ant žemės ir pažvelgęs į kairės rankos delną, pastebėjau stiklą savo odoje ir kraują gausiai bėgantį iš atvirų žaizdų.

Netikėtai pasigirdo tylus beldimas į mano kambario duris ir aš suainervinęs, nužingsniavau prie jų ir atidaręs jas, likau nustebęs.

Už jų stovėjo Merlina. Jos tamsios garbanos lengvai krito ant jos pečių bei nugaros, o šviasiai mėlyna suknelė pabrėžė jos tobulas kūno formas.

- Kas nutiko? - išsigandusi paklausė manęs Merlina pastebėjusi mano kruviną delną.

- Tai ne tavo reikalas. - suurzgiau.

Merlina susiraukusi pažvelgė į manę ir man nesitikėjus, švelniai paėmė už sveikojo delno, nusivedė mano kambario vonios link.

Merlinos pov*

Švelniai paėmusi Zayn ranką, nusivedžiau jį vonios kambario link ir pasodinusi ant kėdės esančios joje, pravėriau spintelę virš praustuvės. Po kelių minučių ieškojimo, iš spintelės iššėmiau bintą, spirito biteliuką ir pincetą.

Grįžusi prie Zayn, švelniai paėmiau kraujuojantį jo delną į savajį, ir į rankas paėmusi pincetą, pažvelgiau į vaikiną.

- Skaudės. - perspėjau ir giliai įkvėpusi pradėjau vieną po kitos ištraukinėti stiklo šukes iš Zayn delno odos.

Su kiekvienos šukės ištraukimu jaučiau kaip juodaplaukis šiek tiek krūpteli ir suraukia antakius.

Po kelių minučių baigusi su šukėmis, padėjau pincetą į šalį ir atsukusi spirito buteliuką, užpyliau atvirų žaizdų

Krūptelėjau kaip Zayn laisvają ranka suspaudė mano vieną ranką ir man valant jo žaizdas, jos nepaleido.

Baigusi dezinfekuoti delną, paėmiau bintą ir atsargiai pradėjau jį vinioti aplink sužeistą vaikino delną.

- Viskas. - Užrišusi paskutinį mazgą, pažvelgiau į vaikiną.

- Ačiū. - mane nustebindamas Zayn ištarė.

Šiek tiek šyptelėjusi, norėjau atsitraukti, bet netikėtai buvau sučiupta už rankos ir gražinta prie Zayn.

- Kodėl tu man padedi? - sutrikau išgirdusi iš vaikino lūpų šį klausimą.

- Na... - sumykčiojau ir galiausiai pažvelgiau į vaikiną. - Nežinau.

- Tu verta geresnio.