- Mieloji, gerai jautiesi?- susirūpinusi paklausė karalienė, žvelgdama į mane.

- Taip.- apsimestinai šyptelėjusi, linktelėjau .

- Tau reikėtų pavalgyti. - ištarė karalius Klarksonas.

- Atsiprašau.- pakildama nuo pusryčių stalo tariau. - Nesu alkana.

Palikusi Zayn ir jo tėvus valgomajame, išėjau į rumų sodą. Priėjusi tą patį fontaną, atsisėdau ant to pačio akmeninio suoliuko ir atsidusau.

Nuo to įvikio šiandien ryte, visais įmanomais būdais stengiausi vengti Zayn bei su juo kalbėtis. Už viską dabar norėčiau būti kuo toliau nuo čia.

Nuo šių prakeiktų rūmų.

Nuo šio tirono.

Nuo praeities košmarų, kurie persekioja mane naktimis.

Net nepajaučiau kaip mano skruostais pradėjo riedėti ašaros.

- Mieloji? - pajaučiau ant savo rankos šiltą delną.

Pakėlusi akis, sutikau susirūpinuaį karalienės žvilgsnį. Greitai pradėjau delnu šluostytis šlapius nuo ašarų skruostus.

- Tau viskas gerai? - vis dar susirūpinusi paklausė moteris, bet pamačiusi mano abejojantį veidą, šyptelėjo, - Gali manimi pasitikėti.

Pasidavusi, puoliau karalienei į glėbį ir sukukčiojau. Seniai norėjau kažkam išsipasakoti ir pasiguosti, bet neturėjau kam.

Šiuose rūmuose jaučiuosi tokia vieniša...

Pajaučiau kaip karalienė švelniai glosto mano plaukus, kas tikrai ramino ir po kelių minučiu mano verkimo, sugebėjau atsitraukti iš šilto moters glėbio.

- Gal nori pasikalbėti apie tai? - pasodindama mane ant suoliuko, ir atsisėsdama pati, paklausė karalienė.

- Apie tai ką jums papasakosiu, negali žinoti niekas. - sunkiai nurydama seiles, ištariau.

- Žinoma. - linktelėjo karalienė. - Manimi gali pasitikėti.

- Tai dėl Zayn. - sunkiai ištariau ir pajaučiau kaip mano rankos pradeda drebėti. - Pačią pirmą mūsų susitikimo dieną, jis man pagrąsino - jeigu neautiksiu būti jo žmona, jis užmuš mane. Tada Zayn pirmą kartą pakėlė ranką prieš mane.

Nutilusi, nusibraukiau nuo skriosto ašarą.

- Jis su manimi elgiasi kaip su lėle. Už kiekvieną padarytą klaidą ar ne tą pasakytą žodį, esu mušama. Aš bijau, kad jis man gali padaryti kažką blogiau negu dabar.

- Aš tai sakiau jam.- po kelių minučių tylos ištarė karalienė.

- Ką? - sutrikusi pažvelgiau į ją.

- Kad ši santuoka yra pasmerkta.