Zayn pov*

Išgirdęs Merlinos tolygų kvėpavimą, šyptelėjau, bet tada tuoj pat susiraukiau prisiminęs jos drėgnas akis ir nuo ašarų šlapius skruostus.

Vis dar mąstydamas, švelniai pradėjau glostyti merginos tamsius plaukus.

Vis dar esu šiek tiek piktas, kad nesulaukiau Merlinos pasiaiškinimo, bet žinodamas, kad ji nuo vakar dienos yra mano žmona, pyktis pamažu dingsta.

Tas prakeiktas Styles ir jo dviveidiškas veidas, bei apsimetančiai atgailaujantis balsas, vos nesužlugdė mano ir Merlinos vestuvių.

Suurzgęs, net nejausdamas tvirčiau suspaudžiau delne merginos plaukus, ir ji per miegus suinkštė, bet nepabudo.

Patraukęs ranką nuo jos plaukų, prisitraukiau Merliną arčiau savęs ir atsidusęs užmerkiau akis.

- Rytoj turėsi man pasiaiškinti, lėlyte. - sušnibždėjau miegančiai merginai, žinodamas kad ji kietai miega, į ausį ir leidau miegui pasiglemžti mane.

Merlinos pov*

- Ar aš neaiškiai pasakiau!?- iš miego mane pažadino vyro riksmas.- Noriu raudonų, o ne geltonų rožių!

- A...aš at....atsiprašau, pone - išsigandęs tarnaitės balsas pasigirdo kambaryje.

- Aš būsimas karalius, ne ponas!! - vis dar rėkė Zayn.

- Kad čia dedasi? - sunkiai pramerkusi akis, atsisėdau lovoje ir klausiamai pažvelgiau į įsiutusį juodaplaukį ir persigandusią tarnaitę.

- Per tave ir tavo kvailuma, mano žmona pabudo. - piktai suurzgė Zayn žvelgdamas į tarnaitę.

- A..aš... - sumykčiojo mergina, bet ją pertraukiau aš.

- Viskas gerai.- maloniai šyptelėjau persigandusiai tarnaitei. - Gali eiti.

Ji padariusi tūpsnį priešais mane, greitai išskubėjo iš kambario, palikdama mane ir įsiutusį Zayn vienus.

- Kas tau leido trukdyti man. - suurzgė vaikinas, atsisukdamas į mane.

- Turėtum būti mandagesnis su aptarnaujančiu personalu. - atsiguldama atgal į lovą, ištariau ir užmerkiau akis. - Vis dėl to jie stengiasi tau įtikti.

Kelias minutęs kambaryje tvyrojo nemaloni tyla, bet tada pajaučiau kaip esu pakeliama nuo lovos su visais patalais ir prispausta prie kietos Zayn krūtinės.

- Paleisk mane! - atmerkusi akis sušukau ir bandžiau ištrukti iš stiprių vaikino rankų, bet tai buvo beviltiška.

- Su manimi taip nekalbėsi. - piktai žvelgdamas man į akis, ištarė Zayn.

Staiga pajaučiau kaip esu vėl paguldoma ant lovos ir jau apsidžiaugiau, kad būsiu paleista, bet neilgam.

Juodaplaukis greitu judesiu atsidūrė virš manęs ir nusišypsojo nieko gero nežadančią šypseną.

- Ką tu darai? - išsigandusi pažvelgiau į rudas Zayn akis.

Netikėtai pajaučiau, šiltas bei minkštas lūpas ant savųjų. Jos taip tobulai derėjo, bet žinojau, kad taip negalima.

Stipriai suspaudžiau lūpas neatsakydama į būčinį ir nusukau veidą į kitą pusę.

Zayn suurzgęs, suėmė pirštais mano smakrą, ir grubiai atsuko į savę.

- Neliesk manęs. - piktai ištariau. - Neturi jokių teisių mane liesti.

Netikėtai po kambarį pasklido nuostabus vaikino juokas, bet tada jo veidas surimtėjo.

- Turiu visas teisęs, nes tu esi MANO ŽMONA! - paskutinius žodžius jis man surėkė į veidą. - Ir bet kada galiu padaryti tai.

Man nespėjus pasipriešinti, mano rankos buvo stipriai prispaustos virš mano galvos.

Mano lūpas paliko garsus aiktelėjimas, kai pajaučiau, kad mano galva yra stipriai atlošiama atgal, o minkštos Zayn lūpos pradedada bučiuoti mano kaklą.

- Ne, ne, ne!! - muisčiausi kai pajaučiau laisvą vaikino ranką, bandančią palysti man po naktiniais. - Nelieks manęs!

- Tai bus tau pamoka. - sukuždėjo man į ausį Zayn, - Žinosi, kad ne valia nepaklusti man.

- Aš...aš atsiprašau. - kukčiojau vis dar bandydama ištrūkti iš stiprių vaikino gniaužtų.

- Atsiprašymai tau nepadės. - aiktelėjau kai pajaučiau šaltus pirštus sau ant kelio.

- Ne! - suklykiau dar labiau pradėdama blaškytis.

Man nespėjus sureguoti, pajaučiau svilinantį karštį sau ant skruosto.

Mano galva pasisuko į kitą pusę, o ranka automatiškai prigludo prie mano skaudančio skruosto.

Bijojau pažvelgti į jį.

Bijojau susilaukti dar vieno smūgio.

Bijojau pažvelgti į ledines akis, kurios neša vien skausmą.

Dabar supratau kokią didelią klaidą padariau, ištekėdama už šio tirono.