Stebėjau vis greičiau nuo oro stygiaus raudonuojantį Jawad veidą ir mano veide atsirado pasitenkinimo šypsenėlė. Man patiko matyti šitokį bejėgį jaunesnėlį brolį. 

Tarsi pabudo mano senas keršto troškimas, atkeršyti Jawad už tai, kad iš manęs atėmė mano pirmąją gyvenimo meilę. 

Tas šunsnukis puikiai žinojo, kad Dahlia reiškė man tikrai daug. Aš ją iš tikraųjų mylėjau ir troškau duoti jai viską kas geriausia. Bet pasirodo Jawad kažkuo ją patraukė ir mergina, kurią mylėjau, atsidavė jam ne tik visų kūnų, bet ir atidavė visą save. 

Aš visada buvau žingsniu priekyje nei Jawad, bet pasirodo Dahlia nusprendė pasirinkti mano kvailį jaunesnį brolį. Galbūt ją patraukė jo  'nekaltumas' ar bala žino kas. 

Staiga supratau, kodėl tas šunsnukis Jawad norėjo praleisti dieną su Merlina...

- Zayn! - netikėtai su trenksmu atsidarė miegamojo durys it į kambarį įžengė mano tėvas. - Paleisk savo brolį! 

Tarsi būčiau ką tik atsigavęs iš transo būsenos, kelis kartus sumirksėjau ir lėtai atleidau savo gniaužtus nuo Jawad kaklo. 

Brolis, vos man jį paleidus, susmuko man prie kojų ir užsiėmęs už kaklo, pradėjo smarkiai kosėti ir sunkiai gaudyti orą. 

- Ar tu ruošeisi jį užmušti?! - surėkė man tėvas. 

Visiškai nekreipdamas dėmesio į tėvo klausimą, priėjau prie lovoje be sąmonės gulinčios Merlinos ir lėtai atsisėdau  šalia jos. Pakėlęs savo dešinę ranką, švelniai pirštais perbraukiau  per jos pabalusį ir vėsų skruostą.  Pirštais užkabinęs nepaklusnią tamsių plaukų sruogą, nubraukiau ją į šoną. 

Priešais mane gulėjo mergina. Mano žmona, kuri nepaisydama mano padarytų klaidų ir jai suteikto skausmo, rūpinasi manimi. Aš visiškai nesuprantu, kodėl tokia graži, miela, tyra, mergina kaip Merlina galėjo atleisti man už viską ką jai padariau. 

Jeigu aš būčiau jos vietoje, nedvejodamas bėgčiau kuo toliau nuo visko. 

Žinojau, kad Merlina taip nepasielgtų, nes nenori nuvilti savo tėvų. Arba... 

Mano mintis pertraukė žingsniai lovos link. Neketinau atsisukti, nes neturėjau tam reikalo. Žinojau, kad tai arba tėvas arba Jawad. 

Staigiai krūptelėjau pajutęs švelnų moterišką delną, sau ant peties. 

- Gydytojas jau pakeliui į rūmus, mielasis. - švelniai ištarė mano motina stovėdama šalia manęs. 

- Neleisiu jokiam kvailam daktariukščiui liestis prie mano žmonos. - atsakiau vis dar žvelgdama į Merliną.

- Nuo kada ji tau parūpo, broli? - pašaipiu, kimiu balsu paklausė Jawad. 

Mano kūną užvaldė įsiūtis ir aš jau ketinau stotis nuo lovos, kad galėčiau šį kartą galutinai jį pasmaugti, bet netikėtai ant pajaučiau švelnų delną priglundant man prie skruosto.                     Nuleidęs savo žvilgsnį, pamačiau  šiek tiek pramerktas  Merlino akis, o jos kairės rankos švelnus delnas, prigludęs prie mano skruosto. 

Nelaukęs daugiau nė akimirkos, švelniai apkabinau ją ir lėtai priglaudžiau prie savo krūtinės.  Merlina atsisėdusi lovoje, savo rankomis apsivijo aplink mano kaklą, o skruostu prigludusi prie manęs, tyliai atsiduso. 

-  Zayn, nurimk. - vos girdimai, man į ausį sušnabždėjo Merlina. 

- Nerimavau dėl tavęs.  - nejučia nusišypsojau ir labiau priglaudžiau ją prie savęs. - Ne juokais mane išgąsdinai. 

Merlina lėtai atsitraukė nuo mano krūtinės ir savo abėjeis delnais švelniai suspaudė mano skruostus. 

- Reikės dažniau nualpti. - tyliai sukikeno mergina. 

- O man dažniau vertinti tave ir visas akimirkas praleistas kartu. - ištariau ir lėtai pasilenkęs, duodamas jai laiko atsitraukti, prigludau prie jos lūpų savosiomis.