Merlinos pov* 

Jau praėjo savaitė nuo sužadėtuvių puotos. Visą savaitę gulėjau lovoje ir neketinau iš jos pakilti. 

Kambarys po menko mano pykčio priepuolio buvo sutvarkytas, o sudaužyti daiktai pakeisti į naujus.

 Karalienė prieš kelias dienas buvo atėjusi į mano miegamąjį pasiteirauti kodėl neišeinu iš kambario ir, kodėl iš menės išlėkiau nuverktu veidu, bet aš tiesiog pasakiau, kad blogai pasijaučiau ir taip jaučiuosi iki šiol. 

 Tuose žodžiuose buvo truputis tiesos, bet tikroji priežastis kodėl sėdžiu užsidariusi - princas Zayn.

 Pradėjau jam jausti baimę, kurios nesu jautusi jokiam vyrui.

 Bijojau jį sutikti ir susilaukti dar vieno antausio už nieką. Bijojau, kad už menkas mano klaidas galiu nukentėti, todėl vengiau jo visais įmanomais būdais.

 Vakar vakare jis buvo užsukęs į mano miegamąjį, bet aš apsimečiau mieganti, todėl  jis išėjo. 

 Dabar sėdžiu savo kambario balkone ir karts nuo karto stebiu dangų rašydama tėvams laišką. Jame norėjau išlieti visą skausmą, pyktį ir baimę kurią jaučiu iki šiol. 

Bijojau, kad tėvai perskaitę mano laišką pagalvos, kad aš meluoju norėdama atsikratyti karūnos ir vestuvių su Zayn. Nors man dvidešimt, bet esu nedrąsi ir jautri. Nors visada klausiau tėvų, bet šitai turi baigtis.

 Baigusi rašyti paskutinius žodžius, įdėjau prirašytą lapą į voką ir užklijavusi jį padaviau vienai iš savo kambarinių ir paprašiau, kad tai būtų nusiųsta mano tėvams. Kambarinė sutiko su mano prašymu ir šiltai nusišypsojusi, pasišalino iš kambario. 

 Atsisėdusi ant foteliuko, kuris buvo balkone, pažvelgiau į dangų ir stebėjau įsižiebiančias žvaigždes vakaro danguje.

 - Panele, - kreipėsi į mane tarnaitė, man leidus, įžengusi į miegamąjį. - Karalienė nori jus matyti savo kambaryje, dabar.

 - Gerai. - atsidususi pakilau nuo krėslo ir patraukusi užkritusią sruogą nuo veido, išėjau iš miegamojo.

 - Norėjote mane matyti? - paklausiau padarydama tūpsnį priešais karalienę. 

- Taip, - linktelėjo ji. - Prisėsk. Norėčiau tavęs kai ko paklausti. 

 - Žinoma. - nusišypsojau. 

 - Kas įvyko per sužadėtuvių puotą? Kodėl tu taip greitai išėjai iš menės vos pasikalbėjusi su princu Harry ir dar apsiašarojusi?

 Sunkiai prarijusi seilės, svarsčiau ką galėčiau jai papasakoti. Nežinau ar galiu pasitikėti ja ar bent vienu žmogumi šiuose rūmuose.

 - Pasitikėk manimi. - švelniai nusišypsojo karalienė. 

Jos šypsena buvo tokia nuoširdi ir pasijaučiau, lyg kalbėčiausi su savo senele. 

 - Na, - žaisdama su savo pirštais tariau. - Tai skaudi praeitis, kurią bandžiau pamiršti, bet man nepavyko. Jeigu Jums papasakosiu, pažadėkite, kad niekam neatskleisite mano praeities apie kurią žinau tik aš bei mano tėvai. Nenoriu, kad tai sužinotu kas nors, o ypač Zayn. 

 Karalienė linktelėjo galva nusišypsodama ir sakydama, kad tai liks tik tarp mūsų. 

"- Mieloji, turiu sutvarkyti vieną reikalą. - ištarė Harry stovėdamas šalia manęs. 

 - Bet netrukus prasidės šventė. - susiraukusi pažvelgiau į žaliaakį vaikiną.

 - Nesijaudink. - paglostė mano skruostą jis. - Net nepastebėsi, kad buvau išėjas. 

 - Gerai. - pasiduodama linktelėjau ir Harry pakštelėjas į mano skruostą, dingo iš menės.

 Jam išėjus pasijaučiau vieniša, bet netrukus prie manęs prisistatė lordas Liam ir pakvietė pašokti.

 Praėjus pusvalandžiui po Harry išėjimo, sunerimau ir išėjau ieškoti jo.

 Apėjusi visą pilį, niekur neradau garbaniaus ir nusprendusi, kad jis galėjo grįžti į salę apsisukau ir patraukiau trumpesniu keliu sutaupydama šiek tiek laiko.

 Mano nuojauta kuždėjo, kad netrukus atsitiks kažkas, kas amžiams pakeis šį vakarą. 

 Eidama pro koridorių išgirdau tylias merginos dejones.

 Sutrikusi apsisukau ir tyliai, ant pirštų galų nutypenau garso link. Vos laikiausi neaiktelėjusi nuo pamatyto vaizdo.

 Koridoriau nišoje stovėjo du kūnai ir glamonėjusi. Vaikinas buvo prispaudęs merginą prie sienos ir glostė jos klubus, kurie buvo atidengti, ne sunkenė buvo prie šonų suplėšyta.

 Mergina taršė vaikino gabanotus plaukus bučiuodama jo lūpas ir tyliai aimanuodama.

 Prismimerkusi bandžiau įžiūrėti kas tie žmonės ir mėnuliui apšvietus jų veidus, tyliai aiktelėjau. 

 Ten buvo Graikijos princesė Imengarda ir Harry. 

Pajaučiau, kad mano širdis sudužo į tūkstančius gabaliukų. 

 Mano akyse kaupėsi ašaros, kurios riedėjo mano skruostais ir krito ant kašmyro kilimo. 

Supratusi, kad vis dar stoviu ir spoksau į juos, skubiau apsisukau ir grįžau į menę. 

 Po dešimties minučių įžengė į menę tie du. Harry atsistojo šalia manęs ir atsiprašęs, kad teko tiek ilgai užtrukti, pabučiavo man į skruosta.
Man jis buvo šlykstus. Labiausiai buvo piktą, kad aš jį mylėjau, žadėjau atoduoti savo širdį, kūną ir sielą, o jis elgesi lyg niekur nieko. 

 Supratau tai, kad jis manęs nemyli ir neikada nejautė meilės. 

 Stovėjau pasišlykštėjusi, kai menėje stojo mirtina tyla ir Harry paprašė mano rankos. 

 Nieko nelaukusi skėliau jam antausį, o visi stovėję salėje aiktelėjo.

 - Kaip tu gali prašyti mano rankos, jeigu neseniai buvai man neįštikimas su Graikijos princese? Aš tave mylėjau visa širdimi, o tu šitaip su manimi pasielgiai! Nenoriu daugiau tavęs matyti savo akyse. Tu man šlykštus, viedmainis žmogus! - surėkiau ir išbėgau iš menės. 

- Merlina, mieloji, meile mano, prašau atidaryk duris. - stovėdamas už mano kambario durų, maldavo Harry. 

- Nešdinkis! Palik mane vieną! -kukčiojau į pagalvę. 

- Leisk man paaiškinti. Viskas netaip atrodo kaip yra iš tiesų. 

 - Nešdinkis! Nes kitaip pasigailėsi!

 Harry toliau daužė mano kambario duris ir prašė, kad įleisčiau, bet sargyba jį nutempė nuo mano kambario durų."

- Ak mieloji, kaip man skaudu, kad tau teko tai patirti. - glostė mano ranką karalienė, kol aš kūkčiojau.

 - Atsiprašau, kad jums teko tai išgirsti, ir matyti mane verkiančia. - susigėdusi nusišluoščiau akis.

 - Neatsiprašinėk, nėra reikalo. - nusišypsojo ji ir pabučiavusi man į kaktą, leido eiti pailsėti, nes anot jos, man reikia atsigauti po prisiminimų.

 Ir ji buvo visiškai teisi.

 Prisiminus Harry, pradėjo gelti širdį

Stovėdama priešais savo kambarį susišluoščiau akis ir norėjau atidaryti duris, bet buvau sučiupta už kariojo riešo ir įtraukta į princo kambarį. 

 - Pagaliau išėjai iš savo kambario. Spėjau pasiilgi tavo saldžių lūpų. - suuržgė iš nepasitenkinimo Zayn ir prispaudęs mane prie sienos įsisiurbė į lūpas. 

Bandžiua priešintis, bet jam suspaudus mano gležną liemenį, krūptelėjau iš skausmo. 

Prisiminusi mūsų paskutinį pokalbį, nustojau priešintis ir atsakiau į bučinį įveldama savo pirštus į jo vešlius juodus plaukus. 

Pajaučiau, kad per bučinį Zayn nusišypso iš pasitenkinimo ir pradeda savo putliomis lūpomis bučiuoti mano kaklą.
Nežinau kas man nutiko, bet tyliai atsidusau, nes Zayn lūpos palietė vietą po ausimi. 

Princesei taip nedera elgtis!

-Žinau, kad tau tai patiko. - atsitraukdamas nuo mano kaklo, sušnabždėjo princas. 

 - Paleisk mane. - bandžiau jį nustumti nuo savęs, bet jis savo kūnu prispaudė mane prie sieno ir paėmęs mano abu riešus, iškėlė virš galvos,taip pat prispausdamas prie sienos ir išprašydamas iš manęs aiktelėjimą.