Bėgdama nieko nemačiau pro ašaras ir atsitrenkiau į kažkieno kietą krūtinę.

Praradusi pusiausvyra vos nenukritau ant grindų, bet mane sugavo stiprios rankos ir pastatė ant kojų.

 - Princese Merlina, atsargiau. - šiltai nusišypsojo sargybinis praleisdamas mane. 

- Atsiprašau, bet turiu eiti. - skubiai atsakiau iš nulėkiau toliau koridoriumi. 

Įžengusi į savo kambarį, stipriai užtrenkiau duris ir atsirėmusi į jas, nuslydau jomis žemyn. Užsiėmusi už galvos, panardinau savo pirštus į plaukus ir garsiai sukukčiojau. Ašaros riedėjo mano skruostais, kurių neketinau nusišluostyti nosinaite. 

- Nekenčiu tavęs, Harry Styles. Tu sudaužei mano širdį ir jeigu manai,kad tau pavyks mane susigrąžinti labai klysti. - sumurmėjau sau panosėje ir toliau verkiau. 

Zayn pov*

 - Kur dingo princesė Merlina? - apsimestinai mandagiai paklausiau savo motinos. 

- Prieš kelias minutes mačiau ją skubančia iš menės. Atrodė lyg būtų verkusi, nors prieš jai sutinkat princą Harry, ji buvo geros nuotaikos.- atsakė ir gurkštelėjo savo vyno ji. 

Suurzgiau iš nepasitenkinimo ir išlėkiau ieškoti jos.  Žinojau, kad kažkas negerai su tuo princu.

Ak tos moterys. Amžinai nesiklauso ką joms sakau. 

- Nematei mano sužadėtinės? - suirzęs paklausiau sargybinio užlipęs į antrą aukštą kur buvo jos ir mano miegamieji.

 - Jūsų didenybe. - nusilenkė jis. - Princesė savo kambaryje.

 Sugriežęs dantimis iš nepasitenkinimo, nužingsniavau iki jos miegamojo. 

Priėjęs norėjau pasibelsti, bet išgirdęs kambaryje dūžtamų daiktų garsą, nedelsiant įsiveržiau į kambarį . 

Tiesa sakant buvau nedideliame šoke , nes kambarys buvo lyg po karo - visi daigtai išmėtyti, visur duženos ir stiklo šukės, o pačiame kambario viduryje klupi Merlina ir užsidengusi veidą rankomis, rauda. 

- Po galais, ar tu išprotėjai! - užtrenkdamas kambario duris surėkiau. 

- Išeik. - suklykė ji ir pagriebusi nuo grindų pagalvę, metė į mane, bet spėjau pasilenkti, kol ji man nepataikė į galvą kaip aną kartą. 

Susinervinęs prisiartinau prie Merlinos ir pastatęs ant kojų prispaudžiau prie kambario sienos.

 - Klausyk lėlyte, niekas į mane daiktų nemėto ir nekelia balso. - sušnypščiau jai į veidą.

 - Man nusispjaut į tai. - atkirto savo užkimusiu balsu. 

- Manau pats laikas tave pamokyti pagarbos man. - įsiutęs tariau ir jai nespėjus sureaguoti iškėliau savo ranką ir skėliau skaudų antausį, o tada paleidau ją.

 Merlina sukniubo man prie kojų užsiėmusi už paraudusio skruosto.

 - Kitą kartą klausyk kas jau liepiama ir sakoma, lėlyte arba skaudžiai nukentėsi. Jeigu manai, kad tau dabar skaudėjo tai klysti. Čia menkniekis ką aš tau galiu padaryti už tavo neapgalvotus veiksmus. Žinosi, kad su manimi nevalia elgtis lyg su paprastu žmogumi. Privalai rodyti pagarbą man. - pritūpęs  suėmiau Merlinai už žandikaulio ir nesmarkiai suspaudžiau. - Įsikalk tai į savo galvą, mieloji.

 Tada pasilenkiau veidu prie jos ir grubiai pabučiavau. 

Ji bandė savo smulkiomis rankomis mane nustumti, bet nustojo priešintis kai įkandau jai į lūpą ir stipriau suspaudžiau jos žandikaulį. 

- Ir dar kai kas, - atsitraukęs nuo jos saldžių lūpų, sušnabždėjau. - Jeigu aš tave bučiuoju, visada turi atsakyti į mano bučinį. 

Paleidęs jos veidą atsistojau ir apsisukęs ant bato kulno išėjau iš kambario palikdamas merginą sutrikusią ir išsigandusią.