Merlinos pov*

Greitai pašokau nuo Niall kelių ir atsisukau į princą. Jis visas drebėjo iš pykčio, bet nesupratau kodėl.

Nejaugi princas pavydi Niall?

Juk tai neįmanona. Jis skriaudžia mane visą šį laiką, o švelnumo niekada neparodė.

- Ką visa tai reiškia? - įsiutęs surėkė Zayn. 

- Nieko. - drebėdama ištariau.

 Bijojau, kad princas gali dar kartą trenkti man.
Jau ir taip mano mėlynė ant skruosto padengta storu pudros sluoksniu. Nenoriu dar daugiau nukentėti.

- Tu laikai mane kvailiu, Merlina? - sušnypštė artėdamas prie mūsų. 

- Niekas iš mūsų to nesakė. - jau įsikišo ir Niall atsistodamas šalia manęs.

 - Kas tu manai esantis vaikine, kad gali taip kalbėti su manimi? - piktai pažvelgė į Naill princas Zayn.

 - Merlina, susitiksime rytoj. - nekreipdamas dėmesio į Zayn, Niall pabučiavo man į kaktą ir apėjęs vis dar piktą princą, išėjo iš kambario.

 - Iki rytojaus Niall. - menkai šyptelėjau. 

Dabar nebeįsisuksiu. Pusbrolis paliko mane vieną su šiuo monstru.

Vos Niall uždarė mano kambario duris, princas griebė man už liemens ir jėga prisitraukė prie savo kietos krūtinės.
Visu kūnu virpėjau, o akyse ėmė kauptis ašaros. Baumė apėmė ne tik kūna, bet ir visas mintis. Neįstengiau mąstyti.

 - Ką aš tau sakiau apie kitus vyrus, Merlina? - sušnypštė man į ausį juodaplaukis. - Tu esi mano. Tik aš galiu tave liesti, nes tu priklausai man. 

Nesugebėjau ištarti nei žodžio  pro gerklėje stovintį gumulą. Drebėjau iš baimės bijodama tolimesnių  princo Zayn veiksmų. 

- Neversk manęs supykti, Merlina. Žinai to pasėkmęs. - suurzgė. 

- Jis mano pusbrolis. - tyliai sušnabždėjau.

- Argi? - paklausė.

Aš linktelėjau, bet toliau tylėjau, nes bijojau pasakyti netinkamą žodį, kad Zayn neateitų noras man trenkti.

Staiga princas pakėlė savo dešinę ranką, ir jau galvojau, kad man trenks, bet apsirikau. 

Jo ranka švelniai nusileido ant mano skruosto ir nykščiu jį paglostė. Tada pasilekęs jį pabučiavo ir atsitraukęs nuo manęs, apsisuko ant bato kulno ir ir išėjo iš mano miegamojo.

Kelias minutes stovėjau apstulbusi, nuo šitokių Zayn veiksmų.

 Nuo pat jo pasirodymo mano šeimos rūmuose ir nuo mano atvykimo į Iliriją, princas niekada nebuvo manęs švelniai lietęs ir taip nesielgė, nes atrodo jam nerūpi niekas. Taip pat ir aš. 

Aš tik jo lėlė, žaisliukas, su kuriuo jis mano pažais ir pasinaudojąs numes į šalį.

Bet jis klysta.

 Niekada nemėgau kaip man buvo nurodinėjama. 

 ŠIS KARTAS NEĮSKIRTINIS.

Laikas pastovėti ir kovoti už save.

Zayn pov*

išėjęs iš Merlinos kambario, patenkintas nusišypsojau. 

Atidaręs savo kambario duris, priėjau prie baro ir paėmės pradėtą raudonąjį vyną, įsipyliau jo į taurę.

Gurkštelėjas jo susiraukiau, nes nemalonus jausmas nutvilkė gerklę. 

Staiga mane užplūdo mintys apie Merliną. Man nepatinką mintis, kad ją gali kažkas liesti. 

Tas prakeiktas blondinas gali viską sugadinti. 

Ji jau patikėjo, kad galiu būti švelnus, tad dar reikia truputi pasistengti, parodyti savo žavėsio ir ji paklius į mano spąstus. 

Priversiu ją mane įsimylėt, o tada sudaužysiu jos menką širdutę.

Nusišypsojau nuo tokios minties.
Man patinka matyti, kaip Merlina keinčia, kaip iš jos gražių akių byra krištolinės ašaros. 

Noriu matyti, kaip ji kenčia nuo mano rankos. 

Jeigu jūs manote, kad aš monstras, tai man visiškai nesvarbu. 

Mane išmokė, kad šiame pasaulyje nėra meilės, o tik kančia ir skausmas. Žmonės yra per kvaili manydami, kad meilė yra amžina, kad ji iš vis egzistuoja. 

Mama mano, kad Merlina gali mane pakeisti, bet aš tuo netikiu. 

Kažkokia mergina negali pakeisti manęs ir sutramdyti manyje tūnančio monstro.