- Ką dabar darysim? - pakėlusi galvą, pažvelgiau į Zayn akis. - Juk sukilėliai yra čia.

- Jų čia nebėra. - nusišypsojęs kerštingą šypsena, pažvelgė savo tėvui į akis.

- Eime, jums reikia pailsėti, o aš su sūnumi pasirūpinsiu rūmų apsauga. - ištarė karalius ir mums linktelėjus, nusivedė savo žmoną iš rūsio.

Aš jau norėjau sekti paskui juos, bet buvau sulaikyta už rankos ir gražinta į šiltą bei saugų princo glėbį.

- Kur bėgi? - šypsodamasis paklausė manęs Zayn.

- Į viršų. - tariau pasimuistydama vaikino glėbyje.

Vis dar jaučiausi nejaukiai.

- O kur padėka už gyvybės išsaugojimą? - sukuždėjo Zayn man į lūpas.

- Aš...- žiojausi atsakyti, bet buvau užčiauptą minkštų lūpų, tobulai prigludusių prie manųjų.

Po dviejų savaičių*

- Tu atrodai labiau nei stulbinamai, dukra.- žvelgdama į mane apsiašarojusiomis akimis, nusišypsojo mano motina. - Negaliu patikėti, kad šiandien tu išteki.

- Mama. - priėjusi prie moters, jau ketinau ją apkabinti, bet man sutrukdė Zayn mama.

- Nesugadink mano šedevro, - apsimestinai piktai, subarė ji.

Visos trys nusijuokusios, papurtėme galvas.

Staiga pasigirdo tylus beldimas į mano kambario duris. Sutrikusi pažvelgiau į jas ir mano motina susipratusi, nuskubėjo atidaryti durų.

Už jų, mano nuostabai stovėjo Harry.

Mano motina nusišypsojusi jam, įleido vaikiną į kambarį ir susižvalgiusi su mano būsimo vyro mama, abidvi išėjo iš kambario.

Likome kambaryje tik mudu.

- Gražiai atrodai, Merlina. - nužvelgdamas mane nuo galvos iki kojų, ištarė Harry.

- Ką tu čia veiki? - piktai paklausiau nusisukdama į priešais mane stovintį didelį veidrodį.

- Atėjau atsiprašyti. - žvelgė man į akis Harry.

- Kodėl būtent dabar? - atsakiau.

- Nes tik dabar supratau, koks kvailys buvau. - žengė arčiau manęs vaikinas. - Supratau, kokią nuostabią merginą praradau. Supratau, kad mylėjau tave nuo pat pirmo mūsų pažinties vakaro, bet bijojau tai pripažinti. Žinau, kad nesu vertas tavo atleidimo, bet tikiuosi, kad su laiku, tu man įstengsi atleisti.

Mano akyse susikaupė ašaros, kūnas nutirpo ir siena, kuri buvo pastatyta tarp mūsų - ėmė griūti.

Staiga pajaučiau tvirtas rankas apglėbiant mano liemenį iš už nugaros, ir Harry šiltą kūną, švelniai prigludusį prie manojo.

- Tu mane įskaudinai, Harry. - kukčiodama vos pratariau. - Sudaužei mano širdį, kuri iki šiol nėra visiškai sugijusi. Man pastaruosius trejus metus skaudėjo ją, vos prisiminus tave. Tavo žalias it smaragdai akis, tavo susivėlusias garbanėles ir mielas duobutes, atsirandančias vos tau nusišypsojus. Aš mylėjau tave visa širdimi, kūnų ir siela, bet tu mane išdavei mūsų sužadėtuvių diena!

Mano kūnas purtėsi nuo garsios mano raudos, o balsas nutilo.

- Atleisk. Atleisk man. - pajaučiau karštą ašarą nulašant man ant kaklo.

- Harry, ar tu verki? - nustebusi atsisukau į vaikiną.

- Pasirodo taip. - nelinksmai nusijuokė garbanius.

- Aš tau atleidžiu. - nuleidusi galvą, tyliai ištariau. - Negaliu visą laiką laikyti visos praeities skausmo savyje. Suprantu, kad tada tu manęs nemylėjai tuo metu, bet dabar džiaugiuosi, kad sužadėtuvės neįvyko, nes šiandien nebūčiau čia , su šia suknele ir nesiruoščiau tapti Ilirijos karaliene, bei būsima princo Zayn žmona.

- Ačiū.- pabučiuodamas man į kaktą, nusišypsojo Harry. - Už viską.

- Tai įvyko praeityje, tad ir palikime visą skausmą ir išdavystes ten. - ištariau, nusivalydama juodus paakius.

- Merlina, už penkių minučių prasidės vestuvių ceremonija. - nesibeldusi į kambarį įėjo karalienė.

Ji nenustebo pamačiusi mano nuverktą veidą ir nubėgusį makiažą.

Princo mama greitai pasodino mane ant kėdės priešais veidrodį, ir pradėjo savo darbą.

Po keturių minučių storas makiažo skuoksnis dengė mano veidą.

- Leisi man tave palydėti prie altoriaus? - neižtikrintai paklausė Harry.

- Gerai. - šyptelėjau ir įsikibusi į garbaniaus parankę, išėjau iš savo kambario lydima karalienės.

Ji pirmoji įžengė į menę kur vyks ceremonija, ir užemė savo vietą soste šalia karaliaus.

Mes su Harry sustojome priešais didžiules menės duris ir aš pradėjau jaudintis.

- Gerai jautiesi? - susirūpinęs paklausė garbanius.

- Aš bijau.- nuleidau savo akis į žemę.

- Nesijaudink. - paglostė mano skruostą vaikinas. - Viskas bus gerai.

Staiga suskambo vestuvių maršo muzika, ir sunkios menės durys atsivėrė.

Tvirčiau įsikibau į Harry parankę ir aukštai iškėlusi savo galvą, žegiau stovinčio Zayn ir jo šeimos link.

Mums priėjus prie jų, Harry švelniai paėmė mano ranką ir ją pabučiuodamas, švelniai padavė mano būsimam vyrui.

- Mylėk ją taip, kaip neįstengiau mylėti aš. - ištarė garbanius ir atsitraukė nuo mūsų.