Atmerkiau akisi ir susiraukiau nuo pro langą sklindančios ryškios šviesos. Pajaučiau kad šalia manęs kažkas guli. Atsisukau ir pamačiau... Harry.

- Harry,- susiraukiau ir išspyriau jį iš lovos.

- Auč!,- sunkiai stodamasi pasakė.

- Taigi perspėjau,- sukryžiavau rankas ties krutine.

- Bet fotelis nepatogus...,- suzyzė Harry.

- Gerai gal kitą kartą miegok savo lovoj, nes atrodai baisiai,- pažiūrėjau į jį ir išlipus iš lovos pradėjau eit link vonios kambario.

- Kitą kartą?,- susimąstęs pasakė ir pažiūrėjo į mane su šypsena veide.

Aš pasimečiau. Tad nieko nepasakius nuėjau į vonios kambarį. Nusiprausiau, apsirengiau ir ruošiausi važiuoti atgal pas savo šeimą.

- Harry gali parveštmane namo?!,- surėkiau lipdama laiptais žemyn.

- Jo,- atsisuko į mane.

- Ou... buvau apie jį pamiršus,- parodžiau į Justin.

- Ai,- numojo ranka Harry,- Jam viskas bus ok.

- Nu ok tada...,- pasiėmiau rankknuka ir išvarėm.

Važiavom neilgai. Sustojom šalia močiutės namo.

- Ačiū, kad pavežei,- nusišypsojau ir pabučiavau jį.

- Nėr už ką. O ateisi į koncertą?  Mes tave paiimsim. Šeštą lauk mūsų prie to namo,- parodė į geltoną namą.

- Gerai.

Išlipau iš mašinos ir ėjau link močiutės namo. Tik pravėrusi namų duris išgirdau Steisės priekaištą:

- O parsivilko valkata.

- Nesikabinėk Steise, be to man reikėjo apsižiūrėti miestą vis dėl to eisiu į universitetą kuris yra čia, tai...

- Vis tiek,- susitraukė.

- Tu tik pavydi, kad tavęs čia neprieme ,- iškisau liežuvį.

Nusirengusi nuėjau į kambarį. Iš spintos išsitraukiau purburinę iki kelių suknelę ir juodus batelius. Išsitraukiau savo juodą ilgą paltą. Rūbus pasidėjau ant kedės, o batelius šalia. Pradėjau ruoštis. Pasidažiau blakstienas, užsidėjau tamsius šešėlius ir susigarbanavau plaukus. Kol susiruošiau atėjo vakaras. Ir buvo laikas išeiti. Prieš išeidama pasakiau mamai, kad einu į klubą. Kai išėjau pamačiau kaip Steisė išvažiuoja į koncertą ir meldžiausi, kad ji nepamatytų manęs. Mano džiaugsmui ji manęs nepamatė. Nuėjau į sutartą vietą. Ilgai laukti nereikėjo jau po vienos minutės atvažiavo vaikinai.

- Sveikučiai!,- apkabinau visus.

- Sveika,- pasisveikino visi.

- Atrodai pritrenkiančiai,- nusišypsojo Harry.

- Na ačiū, ačiū,- išraudau.

Ilgai netrukus privažiavom prie įėjimo. Prie jo būriavosi krūva gerbėjų ir paparacų.

- Mes varomas, o vairuotojas tave nuveš iki kito įėjimo,- viską paaiškino Liam.

- Štai,- Niall padavė VIP kortelę,- jeigu kas. Susitiksime vidui. Bye.

- Bye!

Visi išlipo tik Harry delsė. Prieš išlipdamas Harry pasilenkė ir pabučiavo mane, o tada atsisveikinęs paliko mašiną. Vairuotojas mane paleido prie galinio įėjimo ir išvažiavo. Fui! Kaip smirda! Atidarius duris ir įėjau į vidų. Viduje bėgiojo viena kita asistentė, o šiaip visur buvo tuščia. Tuščia, bet gražu. Praėjau visus koridorius kol pagaliau suradau duris ant kurių buvo parašyta: "One Direction". Pasibeldžiau, o po sekundės Niall atidarė duris.

- O! Kas čia!? Užeik,- pravėrė plačiau duris.

Įėjusi pamaciau, kad vaikinai ne vieni. Su jais sėdėjo dar trys merginos. Liam, Lous ir Zayn merginos. O tai bus: Liam su Sophia Smith, Louis su Eleanor Calder ir Zayn su Perrie Edwards. Awww jų porelės atrodo tobulai.

- Awww... Kaip visi jūs gražiai atrodot,- nusišypsojau.

- O tu tikriausiai būsi Tesa. Taip?,- paklausė Sophia ir priėjus pasikabino.

- Jap ta pati,- šyptelėjau.

- Aš Sophia, ten Eleanor,- parodė į merginą sėdinčią ant Lous kelių, o tada parodė į kitą merginą,- o ten Perrie.

- Malonu,- pasakiau.

Į kambario duris kažkas pasibeldė. Niall jas atidarė. Pro duris įėjo jaunas vaikinas.

- One Direction?

- Jap,- pasakė Harry ir nusišypsojo.

- Penkios minutės,- tiek tepasakė ir uždarė duris.

- Okay...,- atsisukau į vaikinus ir jų merginas,- Galime eiti?

- Jo,- tarė Niall ir kaip koks džentelmenas atidarė duris.

- Na ačiū,- ir išėjusi sekiau vaikinus.

Priėjom užkulisius. Iš čia matosi visa scena! O ji milžiniška! Wow. Yra keli staliukai ant kurių vaišės ir net sofa. Čia tiesiog nuostabu.

- Kaip čia gražu,- tariau.

- Taip...,- pasakė Eleanora ir atsisėdo ant sofos.

- One Direction jau laikas,- pasakė tas pats vaikinas kuris buvo atėjęs prieš tai.

- Sėkmės!,- pamojavo Perrie vaikinams kai jie jau ėjo link scenos.

- Ačiū!,- surekė vaikinai.

- Ak tie vaikinai,- nusijuokė Eleanor.

- Taigi... Eleanor, Sophia, Prrie jūs būnat visuose jų koncertuose.

- Beveik,- pasakė Perrie,- Beja vadink mane Pezz.

- Mane gali vadinti Ela,- pasakė Eleanor.

- O mane vadink kaip ir visada,- nusišypsojo Sophia.

-Gerai,- nusišypsojau.

Vaikinai pradėjo dainuoti pirmąją dainą- Night changes, tada- They don't know about us, o paskui dar 5. Po tų dainų koncertas pasibaigė. Aišku Harry vaipėsi ir darė nesąmones ant scenos. Tai jau įprasta Harry. Be to kai grojo paskutinė daina (Right Now) jis ją dainavo man ir bandė išsitempti į sceną, deja jam nepavyko.

- Na kaip mūsų koncertas,- šypsodamasis paklausė Niall.

- Šaunus,- nusijuokiau.

- Tai smagu,- nusišypsojo Harry.

Tada Harry kažkur išėjo gavę sms žinutę.

- Tai... Ateisi į kitus mūsų koncertus,- paklausė šypsodamasis Niall.

- Tai aišku,- nusišypsojau,- Na jeigu norėsit, kad ateičiai,- nusijuokiau.

- O kaip męs be tavęs?,- paklausė blondinas ir nusijuokė, o visi kiti iš paskos.

Kaip tik atėjo Harry. Jis buvo rimtas ir šiek tiek piktas. Jis priėjo prie manęs ir sušnibždėjo:

- Man reikia su tavim pasikalbėti,- ir nužinksniavo, o aš iš paskos.

Jis įėjo į tą patį kambarį kuriame buvau prieš kelias valandas.

- Na. Tai apie ką nori pasikalbėti?,- paklausiau nerūpestingai ir dribau ant pufiko.

- Klausyk, aš negaliu daugiau su tavim susitikinėti. Tai labai sudėtinga. Tiesiog... tu tik paprasta mergina o aš...,- nebaigė nes aš pertraukiau jį.

- Nes aš paprasta mergina, o tu pop žvaigždė, taip?,- pasakiau su ašarom akyse ir atsistojau.

- Aš nenoriu, kad tavo gyvenimas būtų blogas dėl kitų žmonių kurie norės tau pakenkti vien dėl to, kad būsi su manimi.

- Jiems ir nereikėjo, tu pats tai padarei!,- išlėkiau pro duris ir nuėjusi į užkulisius pasiėmiau savo tašę.

Ašaros redėjo skruostais žemyn ant žemės. Čiupau rankinuką ir verkdama kuisiausi jame, kol radau telefoną. Mane pastebėjo vaikinai.

- Kas atsitiko,- rūpestingai paklausė Liam.

- Paklauskit Harry,- piktai pasakiau ir išdūmiau į lauką.

Mane kažkas sekė. Aš atsisukau ten buvo Harry.

- Palauk,- paėmė man už rankos.

- Ko tau reikia?,- atkirtau.

- Aš nenoriu taip išsiskirti.

Staiga iš nežinia kur atsirado krūva klykenčių fanių kurios atplėšė mano ranką nuo Harry. Atsidūriau per kelis metrus nuo Harry. Na ir gerai! Aš nenoriu jo matyti nei dabar nei kada nors gyvenime. Pradėjau bėgti. Bėgau nesustodama, o iš akių bėgo ašaros. Kaip jis galėjo su manim taip pasielgti? Sustojau prie to pačio baro kuriame susipažinau su Harry. Norėjau atsipalaiduoti ir pamiršti jį tad nusprendžiau nueiti į klubą ir išgerti kelis martinius. Taip ir padariau. Nuėjau į klubą ir užsisakiau kokius dešimt martinių. Žinojau, kad man rytoj šiaurės ir visko gailėsiuos, bet man dabar tai nerūpėjo aš tik norėjau pamiršti viską apie Harry.