Po to kai nuvažiavau pas močiutę ir įsikūriau, nusprendžiau nuvažiuoti į kavinuke ir susitikti su merginom. Užsisakiau juodos kavos su pienu ir atsisėdau prie staliuko kamputyje ir laukiau merginų. Staiga jos pasirodė šalia staliuko.

- Sveikutės,- nusišypsojau.

- Labas,- visos kartu pasakė ir nusijuokė.

- Susitaikėt su Harry?,- nekantriu balsu paklausė Ela, o aš vos nepaspringau kava.

- Ką?

- Ką girgėjiai,- vos netekę Sophia.

- Ne... Jėzau.

- Kodėl?,- suzyzė Pezz,- O aš taip stengiausi įkalbėti Niall, kad su tavim nevažiuotų. Uh!

- Ką tu padarei?

- Ups. Nereikėjo to sakyti, nereikėjo to sakyti...

- Durnė,- atsikosejo Sophia Pezz.

- Pati tokia negraži,- supyko Pezz.

- Nori lažintis,- piktai pažiūrėjo Sophia į Pezz.

- Merginos, merginos nusiraminkit, taigi nesipykti atėjom,- pasakiau.

- Tai nesusitaikėt?,- liūdnu balsu klausė Ela.

- Ne, bet...,- mane nutraukė Sophia.

- Bet davei jam progą?,- laiminga paklausė Sophia.

- Panašiai, aš jam dagiau progą įrodyti, kad nusipelnė kito šanso.

- Awww...,- sunykę Pezz.

- Nėra čia jokio Awww... Tiesiog aš noriu žinoti ar dar galiu juo pasitikėti,- paskutinius žodžius pasakiau tyliau,- Kas nori apsishopint?

- Aš!!!,- surėkė Sophia.

- Jėzau neklyk taip,- pasakiau ir visos nusijuokėm.

*

- Greičiau imk tą suknę ir varom,- suzyziau.

- Nezysk pati pasiūlei apsipirkti tai dabar tylėk,- priekaištavo Pezz.

- Kiek dar liko?,- paklausiau.

- Ko? Parduotuvių ar laiko?,- paklausė Ela.

- Abiejų,- pasakiau pavargusiu balsu.

- Parduotuvių liko penkios o laiko...,- Pezz pažiūrėjo į laikrodį,- Valanda,- nusišypsojo.

- Uh!!! Aš mirsiu!,- pasakiau.

- Nu ok, paskutinė parduotuvė ir varom,- pasakė Sophia.

- Yes!,- laiminga pasakiau.

Po viso shopinimosi buvau nusikalus kaip šuo. Aš buvau tokia vavargus, kad vos neužmigau bevairuodama. Būtų buvę žiauru jei būčiau padarius avariją. Pagaliau parvažiavau namo. Na nevisai mano namai, bet vis tiek. Tik įėjus į kambarį dribau ant lovos ir užmigau.

Atsikėliau ryte nuo skambučio telefono skambučio. Net nepažiūrėjus kas skambina pakeliauti ragelį.

- Alio,- šnekėjau apsimiegojusiu balsu.

- Atleisk. Pažadinau,- kalbėjo vyriškas balsas.

- Kas čia šneka?,- paklausiau ir greit atsiusėdau.

- Čia Marck.

- Aaa... Marck! Kaip sekasi? Kas naujesnio? Pala iš kur gavai mano nr.?,- apipyliau jį klausimais, o jis tik nusijuokė.

- Sekas gerai, nieko naujo taspats šūdas ir tavo nr. davė merginos, nes aš paprašiau,- jaučiau kaip jis šypsojosi.

- Aišku... Tai ko norėjiai?,- paklausiau.

- Norėjau paklausti, gal nori su manim susitikt?

- Aha. Mielai,- nusišypsojau.

- Gerai tada susitiksime kavbinėj, ok?

- Aha.

- Iki.

- Bye,- atsisveikina ir padėjau ragelį.

Išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią. Nusiprausiau ir parėjus į savo kambarį pradėjau ruoštis. Apsimoviau šviesiai mėlynus džinsus ir juodus marškinėlius, apsimoviau juodus aukštakulnius kurios nusipirkau kai buvau parduotuvėje su merginom. Kai apsitengiau išsidžiovinau ir susigarbanavau plaukus. Tada pasidarius neryškų makiažą pažiūrėjau į veidrodį ir buvau patenkinta matytu vaizdu.

Po kiek laiko jau sėdėjau prie to pačio staliuko prie kurio sedėjau vakar. Bet dabar laukiuau ne merginų, o Marck. Tikiuosi jis nepamiršo ateiti.

- Sveikutė,- pajaučiau rankas ant savo pečių, o atsisukus pamačiau Marck.

- Labas,- nusišypsojau.

- Jau ko nors užsisakei?,- paklausė.

- Ne,- vis dar šypsojausi.

- Gerai, nes mes eisim pasivaikščioti,- ir padavė man savo ranką, o aš ją paėmiau.

Atsistojus ir pasdiėmus tašę išėjau su Marck iš kavinukės. Ėjome siauromis Londono gatvėmis iki pagrindinės aikštės. Ten atsisėdom ant suoliuko ir valgydami ledus šnekėjomės apie įvairius dalukus. Dauk apie jį sužinojau. Jis protingas, linksmas ir turi humoro jausmą. Visą tą laiką juokėmės nors gerai nežinau iš ko, bet svarbiausia buvo tai, kad su juo buvo linksma ir smagu. Diena ėjo į pabaigą. Marck mane parvežė namo. Jau stovėjau priešais močiutės namą su Marck.

- Buvo tikrai smagu,- nusišypsojau.

- Jo...

Staiga pajaučiau jo lūpas ant manūjų. Deja nejaučiau nieko, tik tuštumą. Aš nesijaučiau to nepakartojamo jausmo su Marck kaip su Harry... Kai jis atsitraukė aš nuleidau galvą.

- Atleisk, bet... aš.

- Nieko nepajutai?

- Ne.

- Jei atvirai tai aš irgi,- nusijuokė Marck, o aš jam iš paskos.

- Bet galim būti draugai,- pasakiau.

- Tai aišku,- nusišypsojo.

- Tada gerai, iki...,- atsisveikina.

- Dar susitiksim,- mirktelėjo ir įlipęs į mašiną išvažiavo.

Kai grįžau atgal į savo kambarį išsižiojau iš nuostabos. Mano kambarys buvo pilnas rožių ir ant lovos iš rožių žiedlapių padaryta širdis kurios viduryje gulėjo dėžutė. Prie jau prie lovos ir pasiekusi atidariau dėžutę. Joje buvo sidabrinę grandinėlė su pakabuku ,,Forever''. Jis tikrai persistengė. Ant lovos pastebėjau du VIP bilietus į rytojaus koncertą. Viską sutvarkiau, rožes Pamerkiai į vazą ir atsiusėdau ant lovos. Rinkose laukiau grandinėlę ir galvijai ar eiti ar neiti į rytojaus koncertą. Nusprendžiau nueiti, juk nieko neprarasiu. Pasiėmiau telefoną ir susiradusi Marck ir paspaudžiau call.

- Alio?,- nustebo Marck.

- Aš turiu du bilietus į koncertą ryt. Nori gal su manim nueit?,- laukiau atsakymo.

- Mielai.

- Gerai tada pasimatysim rytoj. Septintą būk prie mano namų.

- Ok, būsiu,- numetė ragelį.

Nuėjau į dušą, nusiprausti. Kai grįžau įsijungia TV per jį rodė kažkokį neįdomų filmą tad nuėjau miegoti.