Man prieš akis atsivėrė nepaprasto namo vaizdas. Tai buvo gana padakiška. Dviejų aukštų, smėlio spalvos, su keliais balkonais ir pilna augalijos apsuptą namą. Lous sustabdė mašiną ir mes visi išlipome.

- Na kaip tau tavo naujasis namas?,- paklausė Harry.

Aš atsisukau į jį ir nusijuokiau.

- Čia ne mano namas. Aš čia tik trumpam,- pamažu šypsena paliko mano veidą.

- Galbūt,- šyptelėjo Liam.

Aš jam atsakiau tuo pačiu ir lydima Niall, bei Harry įėjau į vidų.

Zayn P.O.V.

- Čia ne mano namas. Aš čia tik trumpam,- Tifani šypsena išblėso.

Mam buvo gera matyti jos šypseną ir girdėti jos juoką. Tai buvo lyg klausyti pačios gražiausios dainos. Įpač kai ji nesugebėjo išspausi net menkiausio šypsnio per šias tris savaites. Jos šypsena ir juokas buvo lyg dovana.
Tokia....šviesi, graži... ir... greitai išblėstnti...

Visą laiką kai pažvelgiu į ją. Galiu matyti skausmo, ilgesio lašelius šokančius jos akyse. Tai mane liūdina.

- Duok padėsiu,- ištiesia ranką Liam, nutraukdmas mano mintis.

- Tai nereikia,- atsakau.

- Užsičiaup ir duok man lagaminą.

- Ok.ok,- padaviau jam lagaminą.

- Taigi... Kiek laiko ji gyvens su mumis?,- paklausė.

- Kiek reikės,- paprastai pasakiau.

- Kodėl ji išvis čia? Galėjai palikti ją viešbutyje. Ar galų gale išnuomuoti kitą.

- Bet to nepadariau,- atsakiau, krudamas daiktus iš bagažinės.

- Niekada nesi to daręs. Anksčiau net savo merginai nebūtum to daręs. Būtum suradęs kokį viešbutį ir plikės ją ten. O Tif tu beveik net nepažysti. Tik nesakyk, kad pasikeitei.

- Nepasikeičiau,- paniuriusiu balsu atsakiau.

Tai tiesa. Niekada nemėgau padėti kitiems. Niekada nesirūpinau. Man niekada nebuvo įdomios kitų bėdos. Ypač mano buvusių. Jos ištikrųjų nebuvo man net reikalingos. Tik... žaisliukas? Visos buvo tokios pat. Neįpatingos. Pavaldžios man. Padarytų viską kad tik pasilikčiau. O to man nereikia. Bent jau nemanau jog reikia.

- Na... perversmas tau būtų į naudą bet kokiu atveju,- man nespėjus ko nors pasakyti jis pasišalino.

Atsidusau ir paėmęs likusius daiktus pasekiau Liam.

Tifani P.O.V.

Harry mane įvedė į vidų. Ištiesė man ranką kaip kos džentelmentas. Aš nusijuokiau. Tai atrodė juokingai ir mielai. Padaviau jam ranką ir jis man aprodė namus. Ėjome su Niall, bet jis pasiliko virtuvėje. Apėjus visą namą nuėjom į svetainę.

Ten jau visi sėdėjo ir garsiai juokėsi iš kažko. Niall prisigrųdęs pilną burną visokio šlamšto bandė kalbėti, bet vis prsijuokė ir viskas iškrito jam iš burnos kas prajuokino ir kitus bei mane.

Visą vakarą prabuvom šesiese paskui Lous išvažiavo pas savo merginą. Tad likome penkiese. Vėlai vakare nusprendėm pažaist slėpynės. Taip. Slėpynės. Žinau, tai vaikiška, bet... man šis žaidimas niekada nenusibos.

Greit nubėgau į kažkieno miegamąjį. Jis gana tamsus tad tiks. Greit pasislėpiau už spintelės ir tyliai tupėjau. Praėjus šiek tiek laiko išgirdau, Liam surado visus tik ne mane. Išgirdau, kad kažkas įeina. Užsidengiau sau burną ir pasistengiau kuo tyliau kvėpuoti. Staiga šviesa įsijungė. Pamačiau Liam einantį link lovos ir žiūrint po ja. Aš buvau tiesiai jam už nugaros. Ir jis manęs nepamatė. Mane suėmė juokas. Pradėjau prunkšti kol Liam neatsisuko. Kai pagaliau jis mane pamtė pradėjau juoktis. Liam kartu.

- Kaip tu manęs nepamatei?,-juokiausi.

- Hahahahah nežinau,- šypsojosi.

Kartu žvengdami nusileidom žemyn. Aš iškart papasakojau kas buvo. Jiems tai pasirodė juokinga tad juokėmės visi.

- Davai žaidžiam lauke?,- pasiūlė Niall.

- Ok,- visi sutikom ir išėjom į lauką.

Buvo tamsu tad buvo dar įdomiau.

- Kas ieško?,- paklausiau.

- Umm....,- galvojo Liam.

- Aš,- atsakė Harry.

- Gerai. Rinkis pirštą,- paliepiau ir ištiesiau savi ranką.

- Ummm... man labiausiai patinka vidurinis tad jį ir pasirinkusių,- nusišypsojo.

- Tada skaičiosi iki 20,- nusišypaojau.

- Tinka,- nusisuko,- Vienas... du...,- pradėjo skaičiuoti.

Visi pasileidom bėkti ir ieškoti vietos kur pasislėpti.

Jau buvau nusižiūrėjusi sau vietelę. Nubėgau į krūmus. Bet ten gera vietelė. Aplink krūmai ir medžiai tad bus gana sunku pamatyti. Tupėjau žiūrėdama į Harry pro krūmus. Kai jis suskaičiavo ir ėjo link manęs iš po lėto traukiaus atgal. Tada staiga į kažką atsitrenkiau ir pašokusi vos nesuklykiau. Staiga ranka uždengė man burną. Aš išsigandau, bet atsipalaidavau išgirdusi Zayn balsą.

- Atleis nenorėjau išgąsdinti. Paprastai tai mano slapta vieta.

- Aha. Aš vos neprileidau kelnių per tave, Zain,- pašnibždom rekdama pasakiau.

- Nu soris,- šyptelėjo.

- Jau sakei.

- Ži-, - jis buvo nutrauktas gana garsaus ėjimo garso. Jis artinosi link mūsų.

Zayn greit čiupo mano ranką ir nusitempė už tokio storo medžio. Kitoje jo pusėje buvo skardis. Jis nušoko ir paskui padavė ranką man. Kaip galėdama greičiau lipau žemyn. Bet mano kojos susipainiojo ir aš tiesiog nušliuožiau žemyn. Mes susijuokėme, bet greitai užtilome.

- Tau viskas gerai?,- paklausė.

- Aha.

Deja žinksniai vis dar artėjo.

- Gulk,- paliepė ir užgulė mane.

Žinksniai sustojo ties skardžiu. Zayn pasisuko pažiūrėti, o atsisukęs žiūrėjo man į akis. Negalėjau nustoti žiūrėti. Regis jis taip pat. Jo akys pradėjo lakstyti po mano veidą ir sustojo ties lūpomis. Jis apsilaižė savąsias ir pradėjo linkti prie manęs. Aš įsijaučiau į situacija ir mani akys pradėjo merktis. Kol nenukrito konkoriežis. Žinksniai tolo tad Zayn atsitraukė ir padėjo man atsistoti.

- Tikriausiai... ummm... turėtume eiti. Tikriausiai jie nerimauja.

Suprinkščiau.

- Kas?,- sutriko.

- Nerimauja? Mes gi slėpynės žaidžiam, pfft,- nusijuokiau,- Eisiu ir susirasiu kitą vietą...

- Aš einu pasiduosiu,- tarė Zayn.

- Na... Zain... jei aš to ne padarysiu anksčiau,- nusijuokiau ir pasileidau bėgti.

Greit šokau iš krūmų ir ieškojau Harry. Laimė tai neužtruko ilgai. Deja man iš paskos bėgo Zayn. Ir sparčiai artėjo su didele šypsena.

- Harry! HARRY!!!AŠ PASIDUODU!! PASIDUODU!,- rėkiau visa gerkle.

Tada pajutau kaip Zayn mane parvertė ir laikė kad negalėčiau ištrūkti.

- Ne! Aš pasiduodu!,- šaukė Zayn.

- NE! A...,- buvau nutraukta rankos užkemšančios man burną.

- Viskas nuspręsta. Aš pirmas,- juokėsi Zayn vis dar laikydamas mane.

Patraukiau jo ranką nuo savo burnos kai Harry pagaliau atėjo.

- Gerai, gerai. Jergau.

Tada jis mane paleido.

Visi išlindo tad nusprendėm nebežais. Suėjom atgal namo. Susėdom ant sofos ir kalbėjom. Pasijuokėm. Vienas po vieno vaikinai išsikirstė likom tik aš ir Zayn.

- Taigi... ką nori veikti?,- paklausė.

- Nežinau,- nusižiovavau.

- Nori pažiūrėti filmą?

- Nelabai.

- Gerai. Tada tu siūlik.

- Pasikalbam? Jei tau tinka. Beveik nežinau nieko apie tave.

- Taip. Gerai. Umm.. nežinau. Ką nori apie mane sužinoti?

- Kiek žmonių tave vadina Zain?

- Na... be mamos tik vienas,- šyptelėjo.

- Kas?

- Tu,- nusijuokė.

- Tik aš?,- nusišypso jau,- Ir tavo mama? Tai keista.

- Taip. Taip. Ir kodėl tai keista?

-Nes tavo tikras vardas gražiau nei Zayn,- nusišypsojau, o jis man.

- Pirma kuri man tai sako.

- Ooo. Kokia garbė,- vaidinau,- Na ką galiu pasakyti... Jis gražus,- nusijuokiau, Zayn taip pat.

- Malonu tai girdėti, madam.

- Ewww. Hahahah.

- Kas?

- Niekada nevadinkanęs madam. Tai keista ir... senoviška.

- Tai kaip tave tada vadinti, panele?

- Tif. Tiesiog Tif.

- Gerai Tifani.

Abu nusijuokėm.

- Manau jau laikas miegot,- pasakiau.

- Taip,- atsistojo Zayn ir priėjęs pakėlė mane,- Leisk palydėsiu tave.

- Tu juokingas,- nusijuokiau,- Aš vis dar sveika. Manęs nebūtina lydėti.

- Žinau,- šypsojosi,- Aš pats noriu.

- Na tuo atveju...,- padaviau jam savo ranką,- Lydėk.

- Su malonumu,- abu nusijuokėm.

Mes užlipom viršun ir nuėjom mano kambario link. Jis nusišypsojo man ir kai ėjau į savo kambarį ėjo į savo. Bet aš jį sustabdžiau.

- Zain?

- Taip,- jis greit sureagavo ir atsidūrė šalia manęs.

- Kaip manai... ar sugaus tuos banditus kurie nušovė mano tėvus ir... ir vyrą kuris... kuris... vos ne... neis...

- Taip. Manau kad jie juos suras. Nesijaudink. Tu čia saugi,- jis mane apkabino.

Galėjau užuosti jo odekolono kvapą kuris buvo labai skanus. Nenorėjau nuo jo trauktis. Bet vis dėl to teko.
Jis nubraukė man nuo veido ašarą ir šyptelėjo.

- Viskas bus gerai, aš pažadu.

- Ačiū.

- Neleisiu niekam tavęs skriausti,- jis pasilenkė ir pabučiavo man į skruostą.

Šyptelėjau ir nuėjau į savo kambarį. Persirengiau į savo pižamą ir nuėjau miegot.