Praėjo nemažai laiko po mano užpuolimo ligoninėje. Po to įvykio Zayn nepaliko manęs vienos ir pasamdė sargybinį kuris būdėtų prie palatos durų. Nežinau kaip jis išvis į pirko jo paslaugas...

Per tas kelias savaites sužinojau gana daug apie jį. Jis turi tris seseris. Doniya. Saffa. Waliyha. Ir kad jo pilnas vardas yra Zain Javadd Malik. Man jis labiau patiko nei Zayn. Nežinau kodėl, bet taip buvo...

O dabar laikas grįžti atgal į viešbutį... Susikroviau daigtus kurious jo draugai man buvo padivanoję. Jie visi tokie paslaugus ir mieli... Nusušypsojau prisiminusi kaip kartą Harry nukrito vidury palatos ir išpylė karštą arbatą ant Lous. Geri laikai...

- Pasiruošusi?,- pro duris išlindo juodaplaukis su šypsena veide.

- Aha,- šyptelėjau.

Negalėjau paslėpti jaudulio. Nenorėjau grįžti į tuos apartamentus kur manęs vos ne išprievartavo... arba eiti pro tą patį kolidorių kuriame mane pašovė... Zayn pastebėjo baimę mano veide ir priėjęs raminamai apkabino mane per pečius.

- Viskas bus gerai. Nesijaudink. Aš būsiu šalia,- šyptelėjo.

Aš jam atsakiau tuo pačiu ir pasiekusi daigtud žengiau į kolidorių. Ėjom link pagrindinio išėjimo kai staiga Nial mus sustabdė.

- Nope. Einam pro galinį,- apsuko mane.

- Ką kodėl?,- paklausiau.

- Ummm... tiesiog eik,- šyptelėjo.

- Bet...,- norėjau kažką sakyti, bet buvau nutraukta.

- Eime,- pasakė Zayn.

- Na gerai... Jei tik norit...

Išėję pro galinį išėjimą sėdom į didelį džipą ir patraukėm link mano višbučio.

Važiavom neilgai. Kokias 5 minutes. Lous sustabdžius mašiną išlipau. Su manim ir Zayn. Kiti nuvažiavo ieškoti vietų.

Įėjusi iškart patraukiau link registracijos. Už registracijos stalo sėdėjo jauna mergina. Ji nesiskubino pakelti į mus akis, o kai pakėlė... jos akys išsipūtė. Ji įdėmiai žiūrėjo į Zayn. Pamirksėjo norėdama įsitikinti jog ji ne sapnuoja. Tada mikčuodama ištarė.

- K.. kuo galiu padėti...?

- Prieš tris savaites aš ir... umm...,* gerklėje pajutau gumulą,- mano... tėvai užsisakėme apartamentus. Norėčiau... ten apsistoti keliom dienom...

- Koks numeris?,- ji vis dar žiūrėjo į Zayn.

- Um... 6.58

Ji nusisuko ir pradėjo maigyti myktukus klavietūroje. Po minutės atsisuko į mane ir šiurkštoku balsu tarė:

- Deja šis numeris užimtas. Jis buvo nuomuotas tik savaitei, todėl jai praėjus jūs buvote iškraustyti. Labai gaila,- pasakė sarkastiškai ir šyptelėjo pikdžiugiška šypsena.

Kodėl aš jai taip nepatinku? Ką aš tokio padariau?!

- O... Bet... mano daigtai... kur aš apsistosiu...?,- pradėjau isterikuoti.

- Jūsų daigtai yra sandėliuose. Galėsi juos pasiimti,- debtelėjo mergina į mane.

- Bet tai nekeičia situacijos... aš vistiek neturiu kur apsistoti. Gal yra laisvų kambarių?

Ji vėl pamaigė mygtukus ir pagaliau tarė:

- Ne. Apgailestauju,- vėl ta nieko gera nežadanti šypsena.

- Nesijaudink. Gali apsistoti su mumis kol atsistosi ant kojų,- tarė Zayn ir merginos šypsena dingo akimirksniu.

- Nors palaukit,- pamaigė pirštais,- Umm dar liko vienas kambarys. Bet jis gana prastos kokybės.

- Ne nereikia. Ji apsistos su mumis.

Dabar jos veide žaidė pyktčio ir pavydo kibirkštys.

- Bet, Zayn. Aš nenoriu būti tau našta. Jau ir taip daug pridirbau.

- Net nedrįsk taip šnekėti. Tu man ne našta Tifani.

Aš šyptelėjau Zayn, o jis mane apkabino per pečius.

- Taigi. Ar galime atgauti jos daigtus?,- paklausė Zayn.

- Aha. Tik palaukite,- mergina paėmė telefoną ir surinkusi kelis skaičius ir pradėjo kalbėti. Padėjusi ragelį tarė,- Palikite ten. Tuoj atnešime lagaminus.

- Ačiū,- šyptelėjo Zayn ir nusivedė mane prie suoliukų.

Po keletos minučių apsauginiai nunešė lagaminus į mašiną. Tik įsėdus į mašiną pamačiau visų sutrikusius veidus.

- Kas čia vyksta...?,- nutęsė Harry.

- Ji pabus su mumis kol atsistos ant kojų,- įlipęs į mašiną pasakė Zayn.

- Aaa... Na. Sveika, kambarioke - ištiesė ranką Niall.

- Labas,- ištiesiau savo ranką ir nusijuokiau.

Lous užvedė variklį ir mes pajudėjom iš vietos.