Atsibudau toje pačioje palatoje kaip prieš tai tik daba žaizdą skaudėjo labiau. Kaip ir galvą. Ir vėl nieko nėra. Keista... Kur mano tėvai? Jie tūrėjo būti įspėti. Jie tūrėtų būti čia... Su manimi...

Vėl tas apratų pypsėjimas kaip jis mane erzina! Bet nėra nieko ką galėčiau padaryti dėl to. Nusisukau į langą. Už jo atsivėrė gražus nakrinio miesto vaizdas. Visur tamsu, lyja... Išgirdau žinksnius sau už nugaros, bet nekreipiau į tai per daug didelio dėmesio. Tikriausiai daktaras ar kažkas panašaus. Tada tas kažkas atsisėdo ant kedės. Supratau, kad tai ne mano tėvai. Kitaip jie būtų kreipėsi į mane.

- Kur mano tėvai?,- atsisukau ir pamačiau tą patį juodaplaukį.

- Am...

- Kur mano tėvai!?,- staigiai atsisėdau ir buvau tokia sutrikusi kokia dar nebuvau.

- Atleisk,- jis nuleido galvą.

- Ne... ne, ne, ne!,- pradėjau verkti,- Tik ne jie! Prašau. Prašai pasakyk, kad tai ne tiesa! Prašau,- žvelgiau į jo akis.

'Deja,- pasakė jo gailėsčio ir liūdesio pritvinkusiuos akys.'

Užsidengiau rankom veidą ir pradėjau verkti.

- Ne! Ne! Tik ne jie,- verkiau isteriškai.

Juodaplaukis nejaukiai pasimuistė ir apkabino mane. O aš vekiau. Verkiau iki nukritimo. Jau snudūriavau. Jis paguldėmane atgal ir sišnibždėjo:

- Ačiū... Ir atleisk...

Žinau ką jis tūrėjo Omeny. Tai dėl to ką dėl jo padariau.

- Prašom...,- tyliai pasakiau,- Žinau...

Jis pabuvęs kelias valandas išėjo. Bet man taip ir neišėjo užmigti. Bis galvojau apie tai kas įvyko. Paslaptingas vaikinas. Kesinimas mane išprievartauti ir mane nužudyti, bet už tai kentėjo mano tevai. Pradėjau kūkčioti. Kol panirau į košmarą.

****

Jau negaliu išsimiegoti nežinia kiek naktų. Sapnuoju tik košmarus. Visada atsibundu išpilta śalto prakaito ir klyksmu. Tikriausiai įkirėjau visiems ir jie niri kuo greičiau manimi atsikratyti. Juodaplaukis ištisas naktis ir dienas budi prie manęs. Jis tiesiog jaučia kaltę, kad esu čia ir kad mano tėvai... mirę. Tai manau vienitelė priežastis kodėl jis čia. Kitaip ir būti negali.

- Aaaaa!,- klykiau visa gerkle pabudusi iš košmaro.

Juodaplaukis pašoko ant kojų ir prilėkė prie manęs.

- Ššš... čia tik sapnas. Čia tik sapnas... visaks gerai. Aš čia,- apsikabino.

Verkiau. Ir negalėjau sustoti. Galvoje dar buvo tas pats vaizdas iš sapno. Tas vaikinas mane išprievartavo ir nužude mano šeimą. Negaliu. Aš nebegaliu. Kodėl? Kodė aš? Kodėl mano šeima? Į galvą lindo visos kvailos mintys. Laikiausi su nagais įsikabinusi į juodaplaukį. O jis is mane ramino. Man stresas. Nesmerkit. Taigi mano tėvai nužudyti, o aš... Man tiesiog baisu. Aš net jo nepažystu kaip ir jis manęs, bet atrodo, kad galiu jio pasitikėti. Jis visada šalia nors ir neprivalo. Jis supranta mane nors ir be žodžių. Nors aš ir nežinau jo vardo aš manau, kad jis puikus draugas. Kodėl ne?

- Viskas?,- atsitraukė nuo manęs.

Aš palinksėjau. Nekalbėjau. Visiškai. Bet jam nereikėjo žodžių, kad mane suprastų. Vėl atsiguliau. Bet niekaip nebėjo užmerkti akių. Vaikinas tai pastebėjo ir priėjęs pradėjo niūniuoti. Tai mane nuramino. Bet nepadėjo užmikti. Tada vaikinas pradėjo dainuoti:

Underneath the moon
Underneath the stars
Here's a little heart
For you
Up above the world
Up above it all
Here's a hand to hold on to,- sudainavo.

Tada prisidėjau ir aš:

But if i should break
If i should fall away
What am i to do
I need someone to take
A little of the weight
Or I'll fall through
You're just the one that
I've been waiting for
I'll give you all that
I have to give and more
But don't let me fall,- baigiau.

Take a little time
Walk a little line
Got the balance right aha
Give a little love
Gimme just enough
So that i can hang on tight
We will be alright
I'll be by your side
I won't let you down,- sudainavom karu.

But i gotta know
No matter how things go
That you will be around
You're just the one that i've been waiting for
I'll give you all that i have to give and more
But don't let me fall
Don't let me fall,- baigėme kartu.

- Wow... Tavo balsas nuostabus,- pagyrė.

- Ačiū. Tavo taip pat,- nusišypsojau.

- Ačiū. Dabar pamiegok. Tau reikia pailsėti. Jei kas busiu čia. Labanakt.

- Labanakt...,- ir užmerkusi akis pradėjau sapnuoti.