Praėjo jau 4 dienos kaip važinėjiuosi su ta kvaikių grupe. Jie atliko jau 2 nuobodžius koncertus. Aš sudariau su jais nerašytą sutartį: "Jie nelenda prie manęs, o aš prie jų". Deja Harry taip lengvai neatsikračiau. Jis vis dar lenda ir meilikauja ne taip kaip kiti, o tai mane vimdo. Ew.  Kaip jis taip gali...?

- Atvažiavom!,- suriko Harry per visą autobusą.

- Nerėk!,- šaukiau.

- Kaip pasakysi gražiuole!

Išėjau iš kambario ir priėjau prie jo. Visi žiūrėjo į mus.

- Jei dar kartą išgisiu 'gražuole' tavo snukutį papuoš kraujas ir melynė. Aišku?,- ramiai pasakiau.

Jis šypsojosi.

- Gerai. Gražuole.

Atsisukau ir nusišypsojau. Jis dar labiau nusišypsojo ir atėjus progai kai jis visiškai to neditikėjo aš suspaudus kumštį vožiau jam į snukį. Tada jam iš nosies pradėjo tekėti kraujo upelis.

- Taigi perspėjau. Kitą kartą žinosi,- pasakiau ir nuėjau į kambarį.

Visi žiūrėjo į mane piktai tik vienas Zayn vos tvardėsi nenusijuokęs.

Nuėjusi į kambarį persirengiau: palaidinę su kačiuku, akva spalvos sijoną, baltus batelius ir rudą tašę. Užsidėjau akinius nuo saulės ir jau buvau pasiruošusi eiti į miestą kol One Direction mulkiai ruošis koncertui. Nieko nebuvo kai įėjau į pagrindinį kambariuką. Tai reiškė,  kad aš paskutinė. Puiku. Parašiau sms žinutę dėdei ir išėjau į miestą. Nuėjau į žymias vietas kaip būčiau padarius prieš tris meyus. Tai būtų padariusi senoji Eva. Ir kaip gera būti senaja savimi. Kodėl aš pasikeičiau? Apėjusi visą miestą ir prisidariusi selfių grįžau į pagrindinę sceną kur vyks koncertas. Nuėjau prie įėjimo durų ir pamačiau fanių būrį prie durų prie kurių buvo du apsauginiai. Aš priėjusi prasklaidžiau fanių būrelį kurios dabar žiūrėjo į mane. Pasiėmiau kėdę ir pradėjau šnekėti:

- Fanės, fanės dėmesio! Kodėl jūs čia stovit? Taigi žinot, kad jie neateis.

- Mes mylim juos!

- Tiesiog eikit iš čia.

- O kas tu tokia kad mums įsakinėtumei?

- Aš?! Aš Saimon Cowel dukterėčia! O jei kas nepatika nešk savo storą, apgailėtiną subinę iš čia! Supratot!? Visos! Dabar! Vienas du trys!

- Tu Saimon Cowel dukterėčia!? Ir keliauji su One Direction grupe!?,- viena mergina virpėdama paklausė.

- Taip. O kas?

- Bėk,- pašnibždėjo apsauginis.

- Ką? Kodėl?

Tada visos pradėjo klykti kaip nesveikos ir greitai artintis prie manęs. Siaubas! Pradėjau bėgti. Jų ka minutė daugėjo. Da fuck?! Jos gal dauginasi!? Aš jau vos vos bėgau. Kokia aš kvaila! Nereikėjo to sakyti! Nereikėjo to sakyti! Pamačiusi, kad nėra kitos išeities pradėjau šaukti:

- Aaaaa! Gelbėkit! Padėkit! Kasnors!?

Tada bėgdama skersgatviu mane kažkas pačiupo už liemens ir įstūmė į pastato vidų. Mano kvėpavimas buvo labai greitas ir gilus nuo vidų tų bėgimų. Dabar suprantu garsenybes...

- Ar tau viskas gerai?,- paklausė Zayn.

Pala Zayn?! Ką jis čia veikia?!

- Ką tu čia darai?!

- Na... Atsiprašau, kad gelbėjau tavo subinę nuo fanių!,- jis supyko.

Jis supyko? Niekada nesu mačiusi jo tokio. Man pritrūko žodžių.

- Kitą kartą nesiskelbk kas esi,- piktai pasakė ir jau norėjo eiti.

- Na ir gerai. Iki!,- pasakiau ir nuėjau į užkulisius.

# Zayn P.O.V.

Jau ruošiausi eiti, kai išgirdau Evos balsą šaukiant pagalbos. Iškišau galvą pro duris ir pamačiau, kad ją vaikosi fanės. Jai pribėgus arčiau griebiau jai už liemens ir įtraukiau ją į vidų. Ji buvo uždususi. Vargšelė.

- Tau viskas gerai?,- paklausiau.

Kai ji atsisuko akivaizdžiai pasipiktino.

- Ką tu čia darai!?

Aš supykau. Kai išgelbėjau ją ji drįsta pykti?!

- Na... Atsiprašau,kad gelbėjau tavo subinę nuo fanių!,- ji pastebėjo mano pyktį,- Kitą kartą nesiskelbk kas esi.

Jau ėjau ruoštis.

- Ir gerai. Iki!

# Evos P.O.V.

Dėdė Si niekur nesimatė taigi nusprendžiau nueiti patikrinti gal jis pas mulkius. Nuėjusi prie durų pasibeldžiau ir išgirdusi Harry nervinantį balsą įėjau.

- Labas...,- mane nutraukė Harry.

- Atėjai atsiprašyti?

- Ne. Mulki tu. Iš manęs atsiprašymo nesulauksi kol gyvas.

- Aišku. Tada gali eiti.

- Tylėk,- atsisukau į Liam,- Nebuvo dėdė Si atėjęs.

- Ne-a,- atsakė.

- Ok. Sekmės.

- Ačiū širdele,- nusišypsojo Liam.

Jo... mes su juo susidraugavom. Jis man kaip vyresnėlis brolis. Galiu jam papasakoti viską. Toks tas Liam.

Atsisveikinusi parėjau atgal į užkuliusius. Ten jau ruošėsi Zayn. Tas pasipūtęs, arogantiškas buvęs draugas. Atsisėdau ant pufiko ir laukiau koncerto. Po kokio pusvalandžio koncertas prasidėjo. Jis vyko kelias valandas, o po jo važiuisim į viešbutį kuriame apsistosime ir susitiksime vakatienės. Taip... Siaubas.

* Po koncerto. Viešbutis.

Pasiėmiau lagaminą ir įsivežiau jį į kambarį kuris bus prie Zayn. Pačios blogiausios atostogos iš visų. Išsikroviau daigtus ir pasiruošiau eiti į apačią. Pasiėmiau rankinę ir nusileidau liftu į pirmą aukštą. Prie stalo jau sedėjo kvailiai, bet dėdės dar nebuvo. Atsisėdau ir pasiėmiau meniu. Mmm... vištiena. Kažkieno tefinas suskambo. Lous atsiliepė ir pradėjo kalbėtis.

- Taip?... Kodėl?... Ne, bet... Supratau...Iki,- patraukė telefoną nuo ausies,- Saimonas negalės atvažiuoti.

- Puiku,- suzyziau.

- Nezysk,- papriejaištavo Harry.

- Neaiškink mulki...,- mane pertraukė telefono vintavmas.

Išsitraukiau jį ir pažiūrėjau. Tai twitter postas. Ji nuo Trevio. Keista... Atidariau jį ir vos infarkto degavau. Ten buvo nuotrauka kaip jis bučiuoja kažkokią juodaplaukę merginą. Harry kažką priekaištavo, bet man nerūpėjo. Kaip Trevis taip galėjo?! Mano akys tvino nuo ašarų pertėkliaus. Bandžiau laikytis kiek įmanoma, bet gavusi žinutę nuo Liusės ''Labai užjaučiu" nebegalėjau kentėti. Harry ignoruodamas mano tylą numetė dar vieną repliką. Aš atsistojau ir trenkusi į stalą pradėjau rėkti ant jo:

- Gal jau užsičiaupsi! Tu mane įskaudinai ir privertei iškęsti pragarą! Ar to tau neužtenka!? Kodėl tu taip elgiesi!?,- mano skruostais tekėjo ašaros ir visas restoranas žiūrėjo į mane kaip į laukinę.

Aš greitai nubėgau į savo numerį. Kritau į lovą ir verkiau. Tada pasigirdo garsus beldimas į duris.

- Eik iš čia!

Bet žmogus neklausė ir įėjo.

- Sakiau nei...,- persitraukiau save kai pamačiau Zayn.

Jis priėjo ir atsisėdo ant lovos šalia manęs.

- Ar tau visk...?,- pertraukiau jį apkabinimu ir verkimu.

Jis apkabino mane tvirtai ir pradėjo glostyti.

- Ššš, maže. Viskas bus gerai.

Man nerūpėjo, kad męs pykstamės ar panašiai, bet ko man reikėjo tai didelio hugo ir draugo. Nors jis nežino kodėl tiksliai aš verkiu...

- Kodėl jis su manim taip pasielgė?,- vekiau,- O aš jį taip mylėjau. Tas šunsnukis atsijims. Nekenčiu Trevoro,- dar labiau verkiau, o Zayn tik glostė man galvą ir ramino.

- Ačiū...

- Ššš... viskas bus gerai...

Kiek apsiraminusi nusprendžiau paklausti labai norimo sužinoti klausimo:

- Kodėl?

- Kas kodėl?

- Kodėl užmiršai mane?

- Neužmiršau...

- Tai kodėl kai prieš du metus aš buvau atvažiavusi pas dėdę tu mane ignoravai?

- Kad ir kaip labai norėjau negalėjau, nes dėdė Si liepė nesiartinti prie tavęs.

- Ou...,- atsitraukiau nuo jo.

- Tikiu, kad susirasi daug geresnį vaikiną kuris padarys dėl tavęs betką. Nes tu Eva Cowel esi nuostabiausia ir gražiausia mergina pasaulyje.

Awww! Ką?! Pažiūrėjau į jo akis ir supratau, kad jos nepaprastai gražios. Ir kaip to ankščiau nepadtebėjau?

- Tavo labai gtažios akys,- išsprūdo.

- Ačiū,- nusijuokė.

Pažiūrėjau į jo lūpas. Jos atrodo tokios saldžios. Pažiūrėjau į akis, o tada vėl į lūpas. Nebegaliu daugiau. Greit prisitraukiau jį arčiau ir įsisiurbiau jam į lūpas. Jis atsakė į mano bučinį ir prisitraukė mane kiek įmanoma arčiau. Jaučiau jo skanias lūpas kurių man niekaip neužteko. Po minutės atsitraukėm vienas nuo kito dėl oto trūkumo. Mes tik žiūrėjom vienas į kitą be žodžių. Tada nusukusi žvilksnį ir kritau į lovą, o Zayn pakilęs nuo lovos išėjo pro duris taip nieko ir nepasakęs. Mano akys sudrėko ir skruostu pradėjo riedėti ašaros. Po pusvalandžio verkimo nuėjau į dušą.  Nusipraususi nuėjau miegoti.

* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Sveiki! Štai ir nauja dalis! Tikiuosi patiko! Iki kitos dalies reikės surinkti 3 vote arba 1 komentarą. Jūsų nuomonė man labai svarbi. Luv ya! Bye!