Iš po lėto atmerkiau akis. Buvo tamsu ir visa sverbėsi pro skylute viršuje. Mano galva! Lyg kas nors ją būtų spardęs be sustojimo. Vos ne vos atsistojau ir nusvirduliavau prie metalinių durų. Aš nudėsiu tą šūdo gabalą! Tik pirmiau reikia ištrūkti iš čia. Lyg su ta mintimi kažkas atrakino duris ir jas pravėręs įėjo. Tai buvo apsišarvavęs didelis ir baisus vyras. Ew! Jis taip dvokia! Jis paėmė mano ranką ir pradėjo kažkur temti.

- Peleis! Tu neturi jokios teisės!,- rėkiau jam tiesiai į ausį ir trankiausi.

Vyras ėjo kaip ėjęs. Staiga ant mano galvos atsirado smirdantis maišas ir buvo surakintos rankos. Tikrai!? Aš gal koks gyvulys?! Ėjom vingiuodami tai į vieną tai į kitą pusę tai žemyn tai aukštyn. WTF?! Staiga išgirdau vis artėjančius žmonių balsus. Tada sustojom. Išgirdau labai žemą ir duslų balsą:

- Taigi..., taigi... kas mumis aplankė? Dar viena nekaltoji išbandymo naujokė?

Tas balsas... jis toks pažystamas, bet ir toks tolimas...

- Matau, kad mergina nešneki a?

- Šneki,- išgirdau Tailerį.

Tas... tas... mažas šiknius. Jei tik mano rankos nebūtų surakintos mielai išdaužyčiau jam snukį.

- Tu...!,- sumurmėjau.

- Visdėlto šneki,- tarė balsas kuris akivaizdžiai mane erzino.

- Užsičiaupk.

- Ir įžuli. Nepatariu tokiai būti.

- Aš darau ką noriu ir tu man neaiškink.

- Gerai.  Nuimkite maišą. Noriu pažiūrėti į savo įžūliają merginą,- tarė balsas.

Tada nuo mano galvos dingo maišas ir viską galėjau matyti. Mano plaukai dengė veidą tad juos nudipurčiau. Pamačiau tą blondžių stovintį prie sosto ant kurio sedėjo kažkoks vyras su barzda ir labai įdėmiai bei keistai spoksojo į mane lyg būtų pamatęs vaiduoklį. Nusukau akis nuo vyro į blondžių. Tai mano proga jį pasmaukti. Buvau per kokius penkis žinksnius nuo jo.

- Koks tavo vardas?,- rūščiai paklausė senis sėdintis soste.

- Ne tavo sušiktas reikalas seni,- atkirtau.

- Ketrina. Jos varda Ketrina,- pasakė Taileris.

Debilas. Jis miręs.

- Tikrai?,- dar rūščiau paklausė.

- Ne blt petronėlė,- atkirtau.

- Nepatariu tokiai būti.

- Arba kas?! Įkiši kurnors?! Nužudysi?! Nuvesi į mišką ir paliksi?! Išmesi it kokią šiukšlę?! O gal numarinsi badu?!

Jis tylėjo. O Taileris stovėjo sustėręs ir nustebęs mano įžulumu.

- Taip ir maniau. Aš tavęs niekiek nebijau.

Vyras atsipeikėjo ir priėjo prie manę. Taip pat ir blondžius. Tada senis man vožė.

- Sakiau nebūti akiplėšai!

- Soris, bet tokia aš esu,- spjovusi jam į veidą nusišypsojau, o tada ištraukusi rankas iš to trolio rankų su grandinėmis vožiau seniui atgal į snukį, o tas susiėmęs kažką murmėjo po nosimi.

Staigiai pasitaikius progai prišokau prie Tailerio.

- Tu! Dabar atsiimsi!,- sušukau ir apvijau grandine jo kaklą.

Blondžius visaip spardėsi ir muistėsi kol išslydo man iš rankų. Tada jis nukrito ant žemės gaudydamas oro gurkšnius.

- Va kas būna kai susirieji su manimi.

Staiga mane kažkas pačiupo ir surišo.

- Paleisk mane troli tu!

- Man pakaks!,- sušuko barzdočius.

Tada priėjo ir vožė man dar kartą tik dabar kumščiu. Au! O jis jėgos negaili.

- Nagi! Ar tu rimtai?! Atrišk mane! Ir kaukis kaip vyras, o ne boba!,- rėkiau.

- Išveskit ją! Vėliau sugalvosime ką su ja daryti.

Trolis mane paėmė ir pradėjo nešti atgal į kamerą. Jis tiesiog mane numetė ant žemės kai parėjome atgal į kamerą.

- Ei! Atsargiau!

Jis nieko nesakęs prirakino mane ir išėjo. Ir tik dabar suvokiau. Kodėl nebandžiau pabėgti užuot smaugus tą šunsnukį!? Ket tikrai! Aš tokia kvaija! Kodėl aš? Prisitraukiau kelius prie pilvo ir užsidengiau veidą. Vis dėl to čia šalta. O pledo kaip supratau niekas neduos. Man kilo tiek daug klausimų: Kas tas vyras? Kodėl jis negynė blondžiaus kai aš jį smaugiau? Kodėl Taileris man toks pažystamas? Ką jie man darys? Tikriausiai atgal negryšiu...? Taip begalvodama užmigau.