Priėjome prie grupelės paauglių.

- Kas ji?,- kreivu žvilksniu pažiūrėjo į mane raudonplaukė, žaliaakė mergina.

- Ji...,- nebaigė Metas.

- Aš Ketrina,- nusišypsojau ir pamojavau.

- Jo...,- pašaipiai pasakė raudonplaukė.

- Kas?,- pažiūrėjau į ją piktai,- Kažkas nepatinka?,- jau ruošiausi muštynėms ir sukryžiavau rankas ties krutine.

- Ooooou!,- surėkė rudaplaukis žaliaakis bernas.

- Man nepatinki tu, bjaurybe- pasakė ir nusišypsojo raudonplaukė bei pažiūrėjo į ratelį susidariusį aplink mus.

- Aš bent jau nenukvakus visko norinti durnelė raudonplaukė, kuri vaidina kietą- dar labiau supykau ir negalėjau patikėti ką aš katik pasakiau.

Negi aš buvau... esu tokia akiplėša?

- Ooooou!,- vėl tas vaikinukas klykė, bet dabar sujuo susirinko ir kiti.

- Nori lažintis,- priartėjo prie manęs ir pastūmė.

- Galim...,- ir pastūmiau ją atgal tik šiek tiek stipriau.

Dabar jau visi klykė aplink kaip laukiniai.

- Kalė, galėjau tave nužudyti kol turėjau progą,- priėjo grėsmingai ir nutrenkė mane ant žemės.

Atsistojau ir jau žadėjau eiti link tos baidyklės, kai... kai Metas mane sustabdė.

- Nereikia, prašau... einam,- pasakė jis užstodamas kelią.

- Gerai...,- palinsėjau ir pradėjau eiti.

- Bailė!,- suriko raudonplaukė.

Atsisukau į ją.

- Kaip tu mane pavadinai?!,- surėkiau.

- Nereikia...,- nebaigė Metas kai uždėjau pirštą ant jo lūpų ir nutildžiau.

- Baile! Aš tave pavadinau baile! Ir ką dėl to darysi? Apdižliumsi ir pabėksi balele?,- šaukė raudonplaukė.

Prasidėjo kačių peštynės. Grėsmingai artėjau link jos. Kai buvau visai arti ji sunerimo. Ir tada kai buvau visiškai prie jos, žiebiau jai tiesiai į snukį. Tikriausiai ji visai to nesitikėjo, nes sunkiai gaudėsi. Kai ji atsistojo bandė smogti man į kepenis, bet jai nepavyko aš atsitraukiau. Tada ji vožė man į veidą, o aš kritau ant žemės. Ji laukė kol atsistodiu, o kai atsistojau spyrė į koją deja nesekmingai aš sugavau jos koją ir parvertčiau ją ant žemės. Ji buvo sutrikus ir pikta. Kai ją parverčiau, apsužergiau ir iš bato ištraukus peilį greit prispaudžiau jį jai prie kaklo, o tada triunfuodama pasakiau:

- Na ką pralaimėjai kietuole, a?,- tai išrėžusi nulipau nuo jos ir ištiesiau jai savo ranką, bet ji jos nepaėmė.

Na ką gi. Ji nusivylusi, pikta ir nustebusi nuėjo į palapinę. Prie manęs priėjo Metas.

- Sveikinu,- pasakė nustebęs kaip ir visi kiti. Kažin kodėl?

- Ačiū,- nusilenkiau,- o kodėl toks nustebęs?,- paklausiau.

- Am... tiosiog niekas dar nėra jos įveikęs.

- Rimtai? Tai tipo aš kaip ir pirmoji..? Ar ne?

- Aha,- šyptelėjo.

*********************************

Štai nauja dalis!!! Lauksiu komentarų.
P.S. Vote jei patiko ir jei netingit XD