* Penktadienio popietė (Diana ir Leila ruošiasi vakarėliui)

Išsitraukiau makiažo rinkinį ir pradėjau dažytis. Per tą laiką pakalbėjau su Leila. Po to išsitraukiau plaukų tiesintuvą ir pradėjau tiesinti savo plaukus, mat jie visada būna banguoti, o tai man nepatiko, nors ir Leila nužudytų dėl mano plaukų. Tiesinimo procesas netruko ilgai. Po jo iš spintos išsitraukiau juodą, šiek tiek aptemtą, apačioje papūsta suknelę. Niekada netųrėjau progos jos apsivilkti, o dabar turiu.

Kitaip nei aš Leila pasitenkino džinsais ir trumpa iki bambos maikute. Bet jai tai tiko. Po septinių išėjom. Ėjome pėškom mat vakarėlis buvo tik už kelių kvartalų. Mums ten atvykus buvo girdėti tranki muzika, žmonių klyksmai ir matyti jau girti paaugliai. Mes tik nusijuokėm ir nuėjom į vidų.

- Okay, susitiksim vėliau, gerai?,- paklausė Leila.

- Jo gali eiti.

- Bye,- atsisveikino ir dingo minioje.

Aš susiradau merginų grupelę kurioje buvo kelios mano klasiokės. Jos šiltai mane priėmė ir mes visos šnekėjom kokią valandą, tada šokom ir tada vėl kalbėjom. Bet staiga jos pasitraukė, nes prie manęs priėjo Harry ir draugiškai apsikabino.

- Malonu tave matyti. Linksminiesi?,- šyptelėjo.

- Aha. Man taip pat,- nusišypsojau.

Tada kažkas jį pašaukė.

- Atleisk. Turiu eiti gražuole. Susitiksim vėliau?

- Būtinai.

Kai jis nuėjo merginos mane apspito.

- Jūs draugai? Jūs susitikinėjat? Iš kur jis tave pažysta? Jis lyg pats karščiausias vaikinas mokykloje.

Visos atsiduso ir nusijuokėme.

- Taip. Žinau.

Merginoms nespėjus nieko pasakyti buvau ištraukta iš to ratelio. Pamačius kas tai norėjosi išnykti. Tai buvo mano buvęs vaikinas Džei.

- Ką tu čia veiki?,- susiraukiau.

- Geresnis klausimas: ką tu čia veiki?,- susiraukė ir man net nespėjus ko nors pasakyti jis jau mane išsitempė į lauką.

- Ką tu darai!? Paleisk!

- Tu eisi su manimi.

- Niekur aš su tavimi neisiu! Paleisk!,- išplėšiau savo ranką iš Džei gniaužtų.

- Dar ir kaip eisi,- sugriebė dar stipriau.

- Paleisk ją,- iš nežinia kur atsirado Zayn.

- Nesikišk. Einam,- paliepė ir patraukė link savęs.

- Ne,- sustojau.

- Neatsikalbinėk,- ir trenkė man per veidą, o aš ne išlaikiusi pusiausvyros nukritau.

Skausmas prasiskverbė pro mano odą ir degino lyg ugnis. Kitas dalykas kurį mačiau tai kaip Zayn trenkė Džei, Džei Zayn ir tada Zayn jį sumušė iki kone sąmonės netekimo.

Zayn iš lūpos bėgo kraujas, o akys degė iš pykčio. Atsistojau ir paėmusi jo ranką nuvedžiau jį į viršutinį kambarį, kuriame nieko nebuvo. Uždariau po savęs duris ir pliepiau jam atsisėsti ant ten buvusios lovos:

- Sėsk.

- O kam?

- Tik... prašau,- pažvelgiau į jį maldaujančiom akim.

Jis nieko daugiau nesakęs atsisėdo. Aš nuėjau į vonią ieškoti vaistinėlės. Net nepraėjo minutė kai ją radau. Paėmiau iš jos skudurėlį ir sušlapinusi jį grįžau atgal. Zayn gulėjo ant lovos ir žiūrėjo į lubas. Mane pamatęs atsisėdo. Aš priėjau prie jo ir atsitūpusi pradėjau valyti praskeltą lūpą.

- Žinai aš galiu ir pa...,- aš greit jį pertraukiau.

- Ššš. Aš galiu. Tu tik nejudėk.

Pabaigus valyti atsitraukiau ir atsisėdau šalia ir varčiau skudurėlį savo rankose, kol Zayn jo neatėmė iš manęs. Nespėjau sureaguoti kai jau jis perbraukė skudurėliu man per žaizdą nuo smūgio. Aš susiraukiau ir bandžiau patraukti jo ranką, deja jis buvo greitesnis.

- Nea. Paslauga už paslaugą.

- Nuo kada Zayn Malik teikia paslaugas,- nusijuokiau.

- Neteikia.

- O kaip aš?

- Tu išimtis.

Tai mane šiek tiek sutrikdė.

- Mat kaip.

Jis padėjo skudurėlį ir perbraukė man per žaidelė. Atsargiai lyg nenorėdamas užgauti.

- Taip.

Net nežinau kas man užėjo. Aš tiesiog pasilenkiau ir pabučiavau jį. Norėjau atsitraukti, bet sulaukiau jo atsako. Po minutės jis atsitraukė. Atsistojo ir tiesiog išėjo. Likau nieko ne supratusi. Kodėl aš jį pabučiavau? Kodėl jis atsakė? Ir kodėl išėjo nieko nepasakęs?