Šiandien ryte kai saulė pakilo virš horizonto linijos tai reiškai 08:30h kaip kekvieną rytą manęs į mokyklą nuvežti atvažiavo Leila. Mano geriausia draugė nuo darželio laikų.
Taigi įlipau į jos mašiną ir net nespėjus pasisveikinti Leila paklausė:

- Nu varom?

- Varom,- nusijuokiau ir Leila jau spaudė gazą kaip kokia profė.

Kai privažiavom prie mokyklos pamačiau kaip Harry įėjo į mokyklą. Leila pamačiusi kaip aš žiūriu į jį tik atsiduso ir apmaudžiu balsu pasakė:

- Jis ne tau Dia...

- Žinau...

- Tai nežiūrėk į jį taip. Nes kad ir kiek žiūrėsi tau vistiek skaudės,- tai pasakiusi Leila išlipo iš mašinos, o aš iš paskos.

Pamokos praėjo sklandžiai ir negavau pastabų ar blogų pažimių. Kadangi buvo gera nuotaika nusprendžiau nueiti su Leila į kavinę. Ji nelabai norėjo bet kažkaip ją įkalbėjau. Kai nuėjome į Presto Cafe pamačiau Harry ir jo draugus. Kai juos pamatė Leila ji pasakė kad turėtume eiti kitur. Aišku ji nori mane apsaugoti, nes tokia geriausių draugių pareiga, bet man jau tai atsibodo taigi atsisakiau ir pasakiau:

- Ne, man atsibodo slapstytis, bet ačiū už palaikymą. Einam.

Nuėjome prie prekystalio. Jauna mergina dirbanti ten paklausė ko užsisakysime. Aš užsisakiau vieną mažą puodelį kapučino. Leila užsisakė juodą kavą su pienu ir cukrumi. Užsisakiusios nuėjome atsisėsti prie staliuko kuris buvo prie sienos. Iš ten labai gerai matėsi staliukas prie kurio sedėjo Harry ir jo draugai. Staliukas buvo prie lango. Staiga Leila išsklaidė mano mintis.

- Ei, Marsas kviečia Dianą!

- Ką?,- truputį susiraukiau.

- Ko ten žiuri. Pamiršai ką aš tau sakiau?

Atsisukau į ją ir pasakiau:

- Tu man negali uždrausti žiūrėti į...,- apsižvalgiau, buvo akivaizdu, kad žiūrėjau į Harry ir jo draugus, bet šmaikšdaudama pasakiau,- ...langą ar sieną.

Ir tada mes abi nusijuokėm, dėja ji greit surimtėjo ir juokai baigėsi...

- Bet rimtai Dia. Susiimk. Apsimesk, kad jie neegzistuoja.

- Gerai... Tu teisi. Turiu pamiršti. Jus vis tiek ne man.

- Taip! Va čia tai dvasia! Nori apsipirkt?

- Neprieštarausiu,- nusišypsojau ir pasiėmusi savo draugužę išėjau apsipirkti. Vis gi penktadienis reiktų pasilepimti?

* Prekybos centre. Prie fontano.

- Kaip manai ar Benas kadanors susiras meginą?,- iš oro paklausiau.

- Tikriausiai... ne,- atsakė Leila ir mes abi nusijuokė.

- Jis knisa ir erzina, bet šiaip jis geras brolis...

- Ko nepasakytum apie tave anie?,- vėl nusijuokėm.

- Tikra tiesa. Gal jau einam? Man dar daug ko reikia padaryti ir pan.

- Ok.

Atsistojau ir apsivaliau kelnes kai staiga iš nežinia kur, nežinia kaip atsirado visa Harry šutvė riedančių riedlentėm tiesiai į mane.

- Saugokis!,- sušuko Zayn ir po kelių sekundžių šlapia gulėjau fontane su trijais bernais ant manęs.

Ar gi tai ne juokinga? Jie tiesiog mane prispaudė ir aš vos nepaskendau. Laimė, kad jie greitai atsitraukė ir Leila mane ištraukė.

- Ar tau viskas gerai? Tai buvo neįtikėtinai juokinga!,- kvatojo ta.

- Jo labai! Kai aš vos nepaskendau per tuos tris,- parodžiau į šlapius Niall, Harry ir Zayn.

- Labai atsiprašau,- pasireiškė Liam.

- Kitą kartą pavadėlį laikyk stipriau,- susirinkau daigtus ir visa peršlapusi bei pikta pasišalinau.

- Auč...,- nusijuokė Lous su Leila, o po to Leila pasivijo mane.

- Wow! Mergyt! Na tu ir pavarei! Matau darai pažangą nekreipdama į juos dėmesio. Damn!

- Va taip būna kai mane suerzina.

- Taip ir toliau,- juokėsi Leila.

- Eik tik,- nusijuokiau.

Po kelių minučių parvažiavau namo. Visą kitą vakaro dalį žiūrėjau Netflix ir valgiau popkornus kol užmigau.