*3 dienos prieš nelaimę*

# Lukos P.O.V.

- Luka! Pusryčiai paruošti!

- Ateinu!,- surikau tetai ir pasiėmusi tašę nuskuodžiau žemyn.

- Labas rytas miegale,- padisveikino teta.

- Sveika vyturėli,- nusijuokiau ir pačiupau kelis blynus.

Išgirdau variklio gausmą ir pypinimą. Mano draugeliai!

- Turiu lėkti! Iki!,- bėgdama pro duris sušukau.

Prie namo jau stovėjo džipas į kurį įlipu kiekvienos dienos rytą. Greit įšokau į džipą ir uždariau dureles. Mašinoje jau sedėjo Emma, Amber, James ir Dylan. Patys nuostabiausi draugai pasaulyje.

- Kur tu buvai tiek ilgai,- suzyzė Emma.

- Taigi jūs katik sustojot ir aš iškart atlėkiau,- vaidinau įsižeidusią.

- Ak taip! Tu nevieluoji! Pirmą kartą gyvenime! Aš jau įpratau tave peikti už vėlavimą tad tai tapo mano įpročiu,- nusijuokė Emma.

- Ha ha ha...,- sarkastiškai nusijuokiau ir lėtai suplovau,- Labai juokinga...

- Bet rimtai. Tu visada vieluoji,- pakartojo Amber.

- Žinau, bet šiandien kažkokia kitokia diena. Aš jaučiu tai,- nusijuokiau su visais kitais,- O dabar važiuojam kol nepavėlavom.

- Gerai jau gerai, nenuorama tu,- pasivaipė James ir pajudino mašiną iš vietos.

Po kelių minučių mes visi jau buvome mokykloje. Man pirma pamoka matematika kaip ir Dylan. Mes išsirkyrėm su kitais ir kartu su Dylan patraukėm link matematikos kabineto. Tik atėjus ir atsisėdus į savo vietą iškart nuskambo skambutis. Visi pakluso mokytojei ir atsisėdo. Dėja sedėjau viena be Dylan ir juokialiams nebuvo suteikta proga. Gaila... Ai... pačetinsim su tlf. Išsitraukiau telefoną ir sumaigiau visai savo šutvei žinutę. Iš kart gavau atsakymą tad mano nuotaika iškart praskraidėjo. Mokytoja temą aikino kokias 5 minutes kol buvo pertraukta. Į klasę įžengė nematytas vaikinas. Juodais trumpais plaukais, rudom akim ir keista apranga. Hm... nesu jo čia mačiusi...

- Atsiprašau už pavėlavima. Buvau pas direktorių.

- Aha... Sėskis ponas...

- Džeimis.

- Džeimis,- pakartojo mokytoja ir pažvelgė klasę,- štai ten. Sedėsi su Luka,- pirštu bagstelėjo į mano pusę.

Jis priėjo ir atsisėdo šalia.

- Labas,- pasisveikino.

- Labas...

Tada abu nutilome ir susikaupėme į pamokos temą. Tipo. Visas tris pamokas kentėjau kiek galėjau. Tai sunku, nes man visiškai nusispjaut ką mokytoja šneka. Man tiesiog nerūpi. Niekada nerūpėjo. Aš tik noriu gyvent ir linksmintis. Gyventi šia diena! O ne sėdėti pamokose kurių ir taip nesuprantu. Bet rimtai. Pievų pieva! Pagaliau pasibaigus trijoms pamokoms aš ir visa mano hebra susirinkimas valgykloj.

- So... Ar yra kokių vakarėlių? Šiandien?

- Tiesą sakant yra,- prakalbo Amber.

- Klausau akis išplėtus,- prisislinkau prie merginų.

- Reikia sakyti ausis, o ne akis,- pakomentavo Dylan.

- Tu tik čiaupkis,- nusijuokiau,- Taigi...,- paraginau.

- Taigi...,- pakartojo.

- Nu tai stenėk greičiau!

- Ak. Taip. Šiandien vyks vakarėlis kaip ir miške...

- O! Man jau patinka kur tai suka,- pakelnojau antakius.

- Aha. Jį rengia Rajanas. Žinai. Tas "neva" kietuolis,- parodė kabutes Emma.

- Jap. Jis toks mėmė,- nusijuokiau,- Bet vistiek eisiu į vakarėlį. O jūs...,- parodžiau visus,- Eisit kartu. Ok turiu varyt. Bye!,- nesulaukus jų reakcijos nuskubėjau į pamoką. Kuri akivaizdžiai manęs nedomino.

Po visų nuobodžių pamokų visi susitikom lauke. Prie mokyklos.

- Taigi! Varom į vakarėlį! Miške! Kuris tikrai neatrodo įtartinai! Nes vakarėlis miške!

- Varom, varom...,- atsidusi Emma.

- Ką jau su tavim darysi...?,- paklausė James.

- Nieko,- atsakė Dylan.

- Būtent, kad nieko,- nusijuokiau,- Bet aš žinau, kad tu mane myli,- kalbėjau kaip su kūdikiu ir parampiau jo žandus,- Ir nemėgink neikti!,- nusijuokiau su visais.

Po akimirkos jau visi sedėjom mašinoj ir laukėm kol atvažiuosim į party rock miške.