Į stovyklavietę atvažiavom vėlai vakare... Ši stovyklavietė milžiniška! 4 dviaukščiai namai ir didžiulis ežeras. Wow! Man čia patiks. Tik atvažiavę išsikrovėm daigtus ir pasiskirstęs namelius. Pirmame gyvens Harry, Luke ir Niall . Antrame aš, Rachel ir Nicolė. Trečiame Zayn, Perrie, Lous ir Eleanor. Ketvirtame Liam, Sophia, Michael ir Calum. Visi nuėjome pasidėti daigtų. Blogiausia tai, kad Harry prie manęs vis banodo prisigretinti ir negana to jis gyvens priešais mano namą!? Ugh... Siaubas... Teks su tuo susitaikyti... Bet jei jis bent piršteliu mane palies prisiekiu dievu išspardysiu jo užpakalį.

Išsikrovusi savo daigtus kambaryje kuriame miegosiu ateinančią savaitę nuėjau į dušą, o po jo lyg negyva kritau į minkštą lovą ir užmigau.

* Rytas

Atsibudau pati pirma. Nenorėjau žadinti merginų tad atlikusi visus rytinius reikalus išėjau pabėgioti. Kelis kartus apibėgau ežerą ir parbėgau į namelį. Merginos tikriausiai miegos labai ilgai... Ką man veikti? Vis dar apsirengusi sportinę aprangą išėjau į lauką. Saulė svieči... bus gera diena... Nuėjau prie pagrindinės pavėsinės ir atsisėdau ten.

- Ūūūū... žurnalas!,- pagriepiau žurnalą ir pradėjau vartyti.

Ten buvo mano nuitraukos ir informaciją, kad grįžau atgal į Londoną. Hm... Tada atsiverčiau kitą puslapį kuriame buvo Taylor Svift ir... Harry... Tai aišu... Taigi tai Harry Styles. Pradėjau skaityti straipsnį ir vos nesudeginau pačio žurnalo. Jame parašyta, kad Taylor ir Harry pora ir kad Harry teigia jog Taylor yra jo gyvenimo meilė. Kuolas į širdį. Daugiau nebegaliu skaityti to šlamšto. Be to žurnaluose parašyta ne visa tiesa... ar gi...? Uh... Nesvarbu. Pažiūrėjau į laikrodį ant savo riešo. Dar tik 08:45!? Ką man veikti!? Tada išgirdau mašinos variklio garsą. Kas tai galėtų būti? Nuėjau į tą pusę iš kurios sklido garsas. Ten stovėjo mašina. Raudonas audi, be stogo. Moteriška. WTF? Staiga iš jos išlipo blondinė su akiniais nuo saulės. Ko jai čia prireikė?

- Am... Atsiprašau, gal jums kuo nors padėti?,- paklausiau stenkdamasi įžiųrėti merginos veido briožus.

- Tiesą sakant taip,- ji nusiėmė savo akinius. Omfg! Tai Taylor Swift!,- Aš ieškau Harry. Jis čia?,- ji paklausė.

- Aha... Jis...,- mane pertraukė Harry šiurkštus balsas.

- Jis čia,- tarė jis tada nuėjo apkabinti ir pabučiuoti Taylor...

- Man jau metas,- tariau ir nuskuodžiau į namelį.

Nežinau kas man pasidarė, bet jei būčiau ten pasilikusi bent akimirkai prisiekiu būčiau apsivėmusi arba kam nors trenkusi. Taip... susikaupęs pyktis jau liejasi pro kraštus. Nežinau kiek ilgai dar ištversiu... Bet stenksiuos kaip įmanoma ilgiau. Kiek ilgai ta Taylor čia bus? Uh... Užlipau į viršų pas merginas, bet jų ten nebuvo. Keista... Nuėjau į savo kambarį ir užsidariusi gulėjau nejudėdama. Galvojau... Kodėl man taip sunku išmesti Harry iš galvos!? Išmesk jį Tes! Ištrink iš gyvenimo! Tai gi tai nėra taip sunku! Bet kodėl tada man neišeina...? O dieve padėk... Pragulėjau kambaryje kokias 3h ir niekas manęs nepasigedo... Tada išgirdau garsų vaikinų ir merginų juoką. Nuėjau pažiūrėti pro langą ir pamačiau visą savo šutvę su... Taylor ... Sūdas. Jie ramiai sau maudėsi ir nesiteikė pasikviesti manęs. Na ir gerai. Neišeisiu iš čia iki pat savaitės pabaigos! Nors ne! Ta maža mulkė gali tūrėti Harry, bet mano draugų niekas kitas netūrės tik aš! Ji paskelbė karą. Greit iš lagamino išsitraukiau patį gražiausią maudymuką ir pasiėmusi rankšluostį išėjau ir nuėjau link ežero kur visi ir sėdėjo.

- O žiū kas atėjo!,- pribėgo prie manęs Nokolė.

- Mhm,- pasakiau ir įsitaisiusi pradėjau degintis.

Girdėjau visas kvailas jų šnekas ir jaučiau Harry žvilksnį. Staiga kažkas iš bernų sušuko: "Visi į ežerą" ir po jo žodžių visi išskyrus mane šoko į vandenį. Mano kvaileliai... aš iš jų juokiausi iki tol kol kažkas mane paėmė į glėbį ir pradėjo nešti link ežero. Tai buvo Harry. Jis bandė nusišypsoti deja nepavyko, nes pamatė mano piktą veidą.

- Harry Styles padėk mane ant žemės arba labai pasigailėsi!,- iškvošiau pro sukąstus dantis.

- Nemanau,- atkirto ir toliau nešė.

- Harry!,- pradėjo spardutis, bet tada jis užsimetė mane ant pečių,- Harry! Paleisk!,- daužiausi ir spardžiausideja veltui,- Prisiekiu tu atsiimsi už tai!

- Mhm,- tada jis įmetė mane ir įšoko pats.

Aš buvau visiškai šlapia, o visi kiti juokėsi iš manęs. Nekenčiu jo! Išnirusi nusivaliau akis ir pradėjau plaukti link kranto.

- Šaunuolis mielasis,- išgirdau Taylor ir visų juoką.

Man norėjosi verkti. Bet negaliu... privalau išlikti stipri. Išlipau į krantą ir supykusi su visais savo daigtais išėjau. Su trenksmu grįžau į namelį. Nuėjau į vonią nusiprausti ir persirengti. Kai viską susitvarkiau nuėjau pasidažyti ir pamačiau du plaukų dažų buteliukus. Vieną raudoną kitą mėlyną. O... Harry Styles ir Taylor Swift jūs net nežinot su kuo prasidėjot. Mu hu ha ha! Pati sau nusišypsojau ir pagriebusi buteliukus išbėgau iš savo namelio į Harry ir Taylor. Susiradau Harry kambarį ir kuo greičiau įsmukau į jo vonios kambarį. Greit atsukau jo šampūno buteliuką ir pripyliau mėlynų dažų. Jis atrodus kaip Michael tik su garbanotais plaukais. Pabaigusi su Harry šampūnu padariau tą patį ir Taylor tik pripyliau ne mėlynų, o raudonų dažų. Jie atrodys klaikiai. Mu hu ha ha! Štai ką reiškia prasidėti su Tesa Miller! Kol niekas nesuuodė, kad čia buvau pabaigusi darbą kuo skubiausiai sprukau iš Harry namelio. Man šiek tiek jo gaila. Palaukit... ne negaila. Oh well... Eidama atgal mačiau kaip šalia ežero vakaro tamsoje dega laužas ir prie jo sėdėjo visi mano bičiuliai tad nutariau ten nueiti.

- Sveika,- visi pasisveikino.

- Labas,- prisėdau prie Rachel,- Taigi ką veikiat?,- paklausiau.

- Nieko. Tik šiaip sėdim...,- atsakė Ashton.

- Aišku...

Staiga Harry kažką pasakė Taylor, ji palinksėjo, o Harry priėjęs prie manęs pašnibždėjo:

- Galim pasikalbėti? Lauksiu prie takelio į mišką kuris yra prie tavo namelio,- ir nuėjo.

Ugh! Teks nueiti... jau pavargau vengti jo. Tingiai atsistojau ir nupėdinau Harry link. Po kelių akimirkų jau buvau prie jo.

- Tai apie ką nori pasikalbėti?,- tingiai paklausiau.

- Atsiprašau...

- Už ką? Už tai, kad į metei į ežerą? Nes tai pamiršta.

- Ne. Na taip. Bet ne.

- Tai už ką?

- Už viską. Už tai, kad įskaudinau. Už tai, kad neištesėjau pažado...

- Ir tu manai aš tau atleisiu? Po visko ką tu privertei iškęsti?

- Atleisk.

Tyla.

- Kodėl?

- Kas?

- Kodėl taip pasielgei su ta mergaitė kuri norėjo autografo?

- Nežinau. Tiesiog aš buvau supykęs ir ji... ugh!

- Bet tai ne tu Harry... Tai ne tas Harry kurį aš mylėjau... Kur jis? Kur tas kvailas, šmaikštus, mielas vaikinas kurį pamilau?,- mano skruostais riedėjo karštos ašaros.

- Jis dingo...

- Gaila... Nes man jis patiko labiau nei šis.

- Kodėl tau taip rūpi!?

- Nes aš noriu susigražinti senajį Harry! Savo Harry! Kurį aš vis dar myliu..., bet tu net nepanašus į jį!,- jau sukausi eiti, net jis atsuko mane į savei.

- Tu vis dar man kažką jauti?,- paklausė.

- Ne tau. O senajam Harry...,- ištraukiau ranką iš jo rankų,- kurio čia nebėra ir kaip matau jau senai...

- Bet...,- aš jį pertraukiau.

- Tau reiktų eiti pas savo merginą, Harry,- ir palikau jį vieną stovėti tamsoje, o pati vos laikydama ašaras nubėgau į savo kambarį.

Užtrenkiau kambario duris, užsirakinau jas ir griuvusi į lovą pradėjau verkti. Verkiau kol užmigau.