Mane pažadino ant veido švelniai krentantys spinduliai. Pasiražiau ir lovoje susiriečiau į kamuoliuką. Tada lyg iš po žemių atsiradusi Nicolė šoko ant manęs į lovą ir šokinėdama šaukė:

- Kelkis! Kelkis! Pavėluosim! Liko tik valanda!,- ji rėkdama nulipo nuo mano lovos ir išvertusi mane iš jos nukūrė pas kitas.

O dieve... Vos paeidama nutipenau į dušą ir nusipraususi. Nusipraususi apsirengiau ir pasidažiau. Poilsi štai ir aš! Nor teoriškai tai nebus poilsis, nes jame bus patys keisčiausi žmonės kurie apsoliučiai tikrai paskelps pokštų karą. Esu tuo įsitikinusi. Staiga į mano kambarį įlėkė Rachel.

- Tu jau?,- ji paklausė.

- Taip...

- Ok tada. Varom. Vaikinai laukia mūsų.

Uh...

- Gerai...,- ir pasiėmusi lagaminus vos nulipau į apačią. 

- Palauk pakviesiu pagalbos,- pasakė Rachel ir norėjo bėgti, bet aš ją sustabdžiau.

- Ne. Nereikia. Viskas man bus ok. Tu jau gali eiti. Aš dar viską patikrinsiu ir ateisiu.

- Okay...,- ir išėjo.

Perėjau visus jambarius ir peržiūrėjau viską. Tada praėjau pro senajį savo kambarį ir man už akių užsikabino žavi nuotrauka padėta ant naktinio staliuko. Joje buvo žavi porelė kurie žiūrėjo vienas į kitą lyg tai būtų paskutinė minutė nuostabiame jų pasaulyje lyg niekas aplink neegzistuotų tik jie... Nedrasiai žengiau į kambarį ir nuėjau prie nuotraukos. Ta porelė nuotraukoje atrodo laimingi... Vaikino garbanoti trumpi plaukai užkritę jam ant akių atrodė taip mielai... o šupsena... Mano skruostu nuredėjo ašara kurią akimirksniu nusivaliau. Užverčiau nuotrauką ir išsinešdinau iš kambario. Pasiėmiau savo lagaminus su daigtais ir nusitempiau apačion. Tik išėjusi iš pastato pamačiau pilna begiojančių žmonių. Mano šutvė...

- Ugh...,- suzyzė Luke,- Nikole, kodėl pasiėmei tiek daug lagaminų? Jų kokie 5! Ir jie sunkūs kaip akmenys ko tu ten prisikišai!?

- Ten būtiniausi daigtai,- susiraukė apsimesdama, kad įsižeidė.

- Bet kam penkių!? Taigi ne į kitą šalį bažiuosi, o tik pastovyklauti,- vėl suzyzė Luke tempdamas Nikolės lagaminą.

- Tai gi žinau! Todėl ir imu 5, o ne 11. Duch!,- nusijuokė ir nuėjo prie mašinos.

Luke burna atvipo. Tada jis pasipurtė ir toliau krovė lagaminus. Aš priartėjau prie jo ir norėjau jį išgasdinti. Dėja nesėkmingai, nes jis ankščiau atsisuko ir vos man infarkto neįvarė.

- Jergutėliau Luke! Tu mane išgasdinai vos ne iki mirties.

Jis tik juokėsi. Mulkis.

- Nejuokinga!,- trenkiau jam.

- Au! Aš nekaltas, kad tu tokia bailė,- juokėsi.

- Ne. Tu nepasakei to,- buvo nustebusi Rachel.

- O taip. Aš tai pasakiau,- visdar juokėsi Luke, bet pamatęs mūsų rimtus veidus nustojo.

- Gal tu jau geriau bėk...,- patarė jam Nicolė.

Tada aš pradėjau jį gaudyti. Jis iškart susiprato ir pradėjo bėgti nuo manęs. Jis pradėjo klykti. Visų akys nukrypo į mus. Pagaliau pasivijau jį. Jis tikrai greitas. Bet aš greitesnė. Ha ha! Greit užšokau ant jo ir pargriovusi bei suėmusi jo galvą pradėjau trintu jo plaukus.

- Ką tu sakei?,- pasididžiuodama paklausiau.

- Kad tu bailė.

- Blogas atsakymas,- dar labiau tryniau jo galvą. Mu hu haha!

- Auč! Paleisk!

- Atsiprašyk!

- Gerai! Gerai! Atsiprašau! Tu ne bailė!

- Ir?

- Ir... seksuoliausias modelis pasaulyje.

- Na... gerai. Užskaitysiu tavo atsakymą,- paleidau.

- Au...,- pasikasė pakaušį.

- Pavarai mergyt!!!,- suriko Lous.

- Žinau... bet ačiū,- atsistojau ir nusišypsojau.

Kai praėjau pro vaikinus (5 SOS) jie šokiruotais veidais atsitraukė ir iškėlė rankas į viršų lyg pasiduodami. Na ir keistuoliai...

Kai bagažas buvo sukrautas pagaliau galėjome išvažiuoti. Kiekvienas sulipome į mašinas ir pajudėjom stovyklavietės link. Tikiuosi bus smagu. Neskaitant, kad ten bus Harry...