Stovėjau prieš veidrodį ir apžiūrėjau save nuo galvos iki kojų. Buvau nežema, bet ir neperaukšta. Neatrodžiau ypatingai graži ar kažkas tokio... O dabar mano akys nusileido žemiau prie pilvo. Pakėliau naktinius. Matėsi mažas iškilimas... ir jau žinojau ką tai reiškia. Tik labai jau netinkamas metas... Tik įėjust Harry vidun uždengiau savo pilvą ir atsisikau į jį, bei nusišypsojau.

- Labas rytas,- priėjo ir apkabino iš užnugaros.

Dabar abu stovėjom prieš veidrodį. Turėčiau jam pasakyti...

- Harry, mums reikia pasikalbėti...

- Apie ką meile? Ar tau viskas gerai?,- sunerimo.

- Taip, bet- ,- buvau nutraukta telefono skambučio.

- Pala. Pakalbėsim vėliau. Gerai?,- pabučiavo į skruostą.

- Aha,- šyptelėjau., tad jis atsiliepė ir išėjo.

Mane apėmė keistas jausmas. Tada išpūčiau akis ir nubėgau į tuoletą. Tada žinote kas atsitiko. Apsivėmiau. Tai buvo didžiausias patvirtinimas to apie ką maniau. To ko labiausiai bijojau...

#Harry P.O.V.

- Taip, puiku,- nusijuokiau iš laimės.

- Taip. Taigi galite nebesislėpti. Jie sugauti ir bust teisiami.

- Gerai. Ačiū.

- Jokių problemų. Turiu eiti. Susitiksim ar susiskambinsim vėliau.

- Iki.

Padėjau ragelį ir nuėjau pasakyti Tes gerų naujienų.

- Tes! Turiu puikių naujienų!,- garsiai ir greitai užlipau į viršų.

- Kokių?,- išlindo jos gražus veidas iš už durų staktos.

Aš šypsojausi. Tikriausiai kaip koks idiotas, bet man nerūpi.

- Kas?,- nekantraudama laukė Tes.

- Juos sugavo,- jos veidas dar labiau nušvito ir ji mane apsivijo savo gražiomis rankomis.

- Tai nuostabi žinia!,- nusijuokė.

- Taip... galėsime grįžti ir gyventi savo gyvenimą kaip seniau,- šypsojausi, bet mačiau kaip Tesa susimąsto,- Viskas gerai?,- susiraukiau.

- Taip, taip,- ji nusišypsojo ir dar kartą mane apkabino šį kartą stipriau ir ilgiau.

Iškart po to nuėjome krautis daigtų.

Po pusvalandžio sėdėjau mašinoje ir užvedžiau variklį. Tada į mašiną įlipo Tes.

- Pasiruošus?

- Aha,- nusišypsojo ir užsisegė saugos diržą.

Paspaudžiau greičio pedalą ir apsisukęs patraukiau keliu namo.

#Tes P.O.V.

Sėdėjau mašinoje ir mąsčiau apie tai ką Harry sakė. Apie gyvenimą kaip seniau. Nemanau, kad tai įmanoma. Net ir po visko kas nutiko galėčiau, bet manau jog artėja dideli pokyčiai...

***

Tik grįžus mus pasitiko visi draugai. Visi puolė apsikabinti. Merginos verkė. Aš jas vis raminau kol nustojo. Tada atėjo ir Liam su Sophia. Jie priėję pasisveikino su manimi ir Harry. Bet niekur nemačiau Gabės.

- Kur G.?

- Aš čia,- man už už nugaros pasakė Gabė.

Atsisukau ir G. puolė man į glėbį. Mes abi nusijuokėm.

- Kaip smagu tave matyti,- nusišypsojau.

- Man taip pat. Tave,- nusišypsojo.

Tada nuėjo prie Liam ir Sophios. Jie atrodė kaip tikra, graži šeima... Aš tikiuosi ateityje tokią turėti. Mano veidu kilo šypsena vos į juos pažvelgus.

- Kas?,- paklausė G.

- Jūs visi gražiai atrodote kartu,- nusišypsojau.

Tada pajutau kaip Harry mane apkabina per pečius.

- O mes ne?,- juokaudamas paklausė.

- Nežinau. Ar atrodome?,- perklausiau jį.

- Kaip gali išvis to klausti? Tai aišku,- nusišypsojo ir švelniai pabučiavo.

- Taip. Taip. Mes visi gražiai atrodome,- pasakė Perrie ir nusijuokusi taip pat pabučiavo Zayn.

- Pusryčiai ant stalo!,- suriko Niall.

- Ateinam!,- sušuko Lous.

Visi nuėjom prie stalo. Tik pamačius maistą mane supykino. Tad greit atsistojau ir nubėgau į tuoletą. Jaučiau visų žvilksnį nukreiptą į mane. Tai buvo nejauku. Kai baigiau vemti į duris pasibeldė Rachel.

- Ar viskas gerai?

- Aha. Tik... biškį...supy- ,- apsivėmiau ir vėl,- kino...,- pabaigiau.

Rachel nesiklaususi tiesiog įėjo pro duris.

- Mergyt. Tau kažkas tikrai negerai. Manau tau reiktų pas daktarą.

- Ne!,- truputį per gausiai ir greitai atsakiau.

- Kodėl...?

- Nes manau jau žinau kas man yra. Bet prieš tai man reikia įsitikinti...,- nuo kriauklės paėmiau nėštumo testą kurį nusipirkau prieš pat atvažiuojant čia, o Rachel apšalusi stebėjo kiekvieną mano judesį.

- Tu juk ne,- nelinksmai nusijuokė,- Tu juk ne nėščia... Ar esi?,- sunerimo.

- Tuoj sužinosiu.

***

Įėjau į kambarį kuriame sunerimusi laukė Rachel. Rankoje laikiau testą. Buvau nuleidusi galvą į jį.

- Na. Tai kas?,- nekantraudama paklausė.

- ...Pozytivus...,- mano akys pradėjo ašaroti.

Tik niekaip negalėjau suprasti ar džiaugiuosi at liūdžiu.
Rachel pamatė ir priėjusi apkabino.

- Viskas bus gerai. Pažadu.

- Bet aš... aš dar nepasiruošusi... Turiu galvoje vaikas. Aš nemoku juo rūpintis. Ir Harry... Harry pop žvaigždė nemanau jog šiuo metu jam reikia tokios atsakomybės. Tai gali jį sužlugdyti...,- verkiau, o Rachel glostė mano galva ramindama.

- Nesijaudink. Viskas bus gerai. Aš tau padėsiu. Mes tau padėsim. O dėl Harry. Manau jis supras.

Nieko nesakiau. Manyje virė tiek daug jausmų. Liūdesys, baimė, nerimas, nežinia.

- Turi jam pasakyti,- sušnibždėjo ramiu balsu.

- Žinau. Bet ne dabar... Aš dar nepasiruošusi jam pasakyti...

- Gerai. Bet nelauk per ilgai Tes.

- Nelauksiu,- sušnibždėjau jai į petį,- Aš pavargusi...

- Pamiegok bent truputį,- pasodino ant lovos ir kai atsiguliau užklojo,- Labanakt.

Nieko nevesakiau. Rachel uždarė duris, o aš užmerkiau akis ir po kiek laiko užmigau.