Įžengiau vidun. Girdėjau įjungta televizorių tad nuėjau į svetainę. Ten jau miegojo Tes. Vargšelė... tikriausiai pavargo. Išjungiau televizorių ir pakėlęs jos kūną nunešiau į kambarį. Paguldęs ją pats atsiguliau šalia, bet kad ir kaip bandyčiau niekaip neužmerkiau akių. Negalėjau. Mintys skriejo mano galvoje. Kaip ji į tai išvis sugebėjo įsivelti? Oh Tes... pamažu mano akys pradėjo merktis. Ilgai netrukus panirau į sapnų karalystę.

Tes P.O.V.

- Grįžk!,- šaukė balsas už manęs.

♦Atsisukau tik sekundei. Bėgau nuo žmogaus kuris mane nupirko. Atsisukus staigiai trenkiausi kažkam į krutinę. Pakėlusi akis pamačiau tą patį vyrą. Pamėginau atsitraukti, bet nespėjus sureaguoti jis mane sučiupo. Norėjau bėgti, klykti, daušti, bet buvau kaip įkalta. Neišėjo pajudinti nė raumenėlio. Vis dėlto sugebėjau suklykti...♦

- Tes, pabusk. Tes,- išgirdau Harry balsą.

Staiga pramerkiau akis.

- Kas atsitiko? Klykei lyg skerdžiama.

- Jis... jis... aš... ir tada...,- vos gaudžiau kvapą.

- Nusiramink. Tai buvo tik sapnas,- apkabino.

Nors ir buvau Harry glėbyje. Turėjau jaustis saugiai. Bet taip nebuvo. Košmaras nepaliko mano galvos iki pat ryto...

- Nori valgyt?,- lipdamas iš lovos paklausė Harry.

- Ne,-atsisėdau ant lovos krašto.

- Ko norėtum?

- Taigi sakiau, kad nenoriu.

Jis tiesiog atsistojo ir priėjęs pradėjo linkti prie manęs taip versdamas mane atsigulti.

- Mano mažė nebus nevalgiusi.

Aš suprunkščiau.

- Kas?,- šyptelėjo.

- Tavo mažė?,- pakėliau antakį.

- Taip. Mano ir tik mano,- pabučiavo sladžiai ir taip aistringai. Tai pranokė ir pačius pirmuosius bučinius, kai buvom tik įsimylėję vaikai...

Nusišypso jau prisisminusi senus laikus. Senąjį Harry ir senąją Tes. Gaila, kad viskas taip pasikeitė, bet gal tai dar pasikeis...

- Apie ką galvoji, meile?,- paklausė.

- Apie senus gerus laikus?,- šyptelėjau ir atsitraukęs jis mane pakėlė.

- Argi? Prisimeni kaip susipažinom?

- Tai aišku,- nusijuokiau,- To niekada nepamiršiu...,- nulipau žemyn laiptais į virtuvę.

Ten buvo stiklinės durys vedančios į terasą. O iš ten laipteliais į kiemą ir gana didelį ežerą. Ten gražu.

- Aš taip pat,- atsakė Harry,- O pameni tą beprotišką bandymą pasprukti nuo žurnalistų?

- O taip,- nusijuokiau.

Išėjom į lauką. Lengvas vėjas pūtė man į veidą. Ėjo. Takeliu link ežero.

- Tada mes pirmą kartą pasibučiavom,- nusišypsojo idijotiška šypsena.

Žinau šią šypseną. Tai reiškia jog jis sugalvojo kažką kvailo.

- Taip Harry. Ir nedrįsk daryti ko nors kvail-,- buvau nutraukta.

Harry mane griebte pagriebė ir tiesiog į metė į ežerą su savim.

- O šitai prisimeni?!,- juokėsi.

- Ha ha ha,- pavaidinau ir greit paėnusi jo galvą panardinau, kai išlindo paklausiau,- O šitai prisimeni!?,- juokiausi.

- O kaip pamirši?,- jis tik šypsojosi.

Tada jis priplaukė arčiau. Harry neatitraukė savo akių nuo manęs.

- Kas?

- Tu graži.

- Ačiū,- šyptelėjau.

- Galiu tave pabučiuoti?

- Nuo kada Harry Styles prašo leidimo?

- Neprašo. Tik bandau būti romantišku.

- Aišku. Tokiu atveju. Bučinys liks man.

- Nebent aš jį pavogsiu,- nusišypsojo.

- Būtinai,- nusijuokiau, bet nespėjus man pasakyti kažko kito jis įsisiurbė man į lūpas.

Man patiko jo bučiniai. Jie sladūs, švelnūs. Jis elgiasi su manim lyg su porcelenu kuris greitai dūžta kas yra ne būtina, bet ganėtinai malonu.

Jis yra mano pirmas. Pirma meilė. Pirmas bučinys. Pirmas širdies dūžis. Viskas viename. Ir kas galėjo pagalvoti, kad likimas mus sujungs ir vėl... Gal ne pačios maloniausios situacijos..., bet negaliu skųstis. Visgi esame kartu.

Harry atsitraukė ir toliau žiūrėjo į mano akis. Tada po kiek laiko nusivedė mane atgal į namą. Jis manimi pasirūpino. Užklojo kad nesišalčiau ir panašiai. Tada nuėjo padaryti arbatos.

Negalėčiau pakelti minties jog jis galėtu būti su betkuria kita. Neištverčiau matydama jį laimingą kitos glėby. Tai mane sunaikintų...

- Apie ką galvoji, mylimoji?

- Apie tave...

- Tikiuosi tai geri dalykai,- Harry perbraukė man per žandą su savo šilta ranka.

- Nesijaudink. Jie geri. Manau,- šyptelėjau.

- Gerai tada,- apsikabino.

Taip sedėjom gana ilgai.

- Harry?

- M?

- Kodėl aš?

- Kas kodėl tu?

- Kodėl aš, iš visų pasaulio merginų?

- Nes tu Tes. Išvedei mane iš proto nuo pat pirmo karto kai tave pamačiau. Aš žinojau- štai mano ateistis. Ji privalo būti mano. Arba mano arba nieken oi išvis. Tu mane įkvėpei ir suteikei vilties ir vėl gyventi paprastą gyvenimą. Nes... pamilau tave iškart.

- Kodėl tada pasidavei laukti?

- Nes praradau viltį. Aš silpnas, žinau tai. Per tą laiką be tavęs pasikeičiau. Bet tik vėl tave pamatęs atsitokėjau ir supratau koks kvailas buvau.

- Na su tuo nesiginčysiu...,- nusijuokiau.

- Aha,- šyptelėjo ir palinko manęs pabučiuoti.

Visą kitą dienos dalį praleidom žiūrėdami filmus, bučiuodamiesi ir darydami kitus dalykus.

Pagaliau atėjo vakaras. Harry išvažiavo kažkur taigi likau viena. Prisipažinsiu buvo šiek tiek baugu... Staiga suskambo namų telefonas. Tai mane išgąsdino. Nulipau žemyn ir atsiliepiau.

- Alio?

- Sveika,- išgirdau pažįstamą balsą ir tai nebuvo gerai...

- Tu,- susiraukiau.

- Taip. Visgi neprisistačiau deramai. Argi? Mano vardas Driu. Ir tu turi kai ką kas priklauso iu si man. Kai ką... kas brangesnis už tavo givybę. Ir aš noriu jo atgal. Galime tai išspręsti geruoju ar bloguoju atveju. Tau rinktis.

- Gerai. Ko tu nori?

- Man reikia dėžutės kurią radai prieš devynis mėnesius paliktą prie tavo kiemo durų. Pameni?

- Taip... bet kaip. .,- buvau pertraukta.

- Nesvarbu. Dėžutė. Parkas. Antradienį. 12h Jei vėluosi priimsiu tai kaip blogą ženklą. Ir tai nesibaigs geruoju, visi kurioje myli bus kankinami ir priversiu tave tai žiūrėti. Ir nemėgink niekam apie tai prasitarti,- padėjo ragelį.

Kaip tik tada įėjo Harry.

- Su kuo kalbėjai?

- Aš tik...

- Su kuo kalbėjai!?,- pakėlė balsą.

- Nerėk...

- Su kuo kalbėjai!?,- susiraukė.

- Tai nesvarbu,- praėjau pro jį, bet jis sučiupo mano ranką.

- Harry man skauda.

- Tes, su kuo kalbėjai telefonu?,- suspaudė stipriau.

- Harry paleisk,- iš akių ištryško kelios ašaros.

Pamatęs jas paleido.

- Tes. Atleisk. Nežinau kas man pasidarė...

- Viskas gerai. Tik... palik mane vieną.

- Bet...

- Harry.

- Na gerai,- pabučiavo į skruostą ir išėjo.

Apie viską galvojau nenustodama. Kodėl viskas turi būti taip sunku...

Atėjo vakaras. Harry nuėjo į dušą, o aš persirengiau pižamą ir atsiguliau į lovą. Po kelių minučių išėjo pusnuogis Harry. Kaip visada mano akys tyrinėjo jo tatuiruotes. Jis nusišypsojo ir įlipo į lovą. Tada priglaudė mane prie savo šilto kūno. Jis pabučiavo man į kaktą ir glostė mano plaukus. Tada dainavo kol užmigau.