Harry P.O.V.

- TAI NE JI! Kiek kartų galiu kartoti!?,- mėginau įtikinti pareigūnus.

Jie mano, kad man stresas, kad išsikrausčiau iš proti, bet taip nėra, nes sakau tiesą.

- Pone. Nusiraminkite.

- Kaip galiu būti sušiktai ramus jei mano mergina pagropta, o laidojamosios merginos aš nepažystu! Tai ne ji!

- Pone, kaip tai gali būti? Jos kraujas rodo visai ką kitą. Pagal kraujo tyrimus tai Tesa miller apie 21 metų mergina. Kaip paaiškinsite tai?

-Aš nežinau. Bet ten ne mano Tes aišku? Man nesvarbu jūsų kvaili tyrimai kurie rodo tikrai ne tai ką matau pats.

Visi nutilome.

- Tesa tūrėjo tatoo ant kairiojo riešo. Širdutė kurios viduje H+T lohotipas. Ir jos akys žydros spalvos,- kiek apsiraminęs pasakiau,- Jei tik jums kiek įdomu. Prašau patikrinti,- ir išėjau.

Kaip jie gali manimi netikėti? Ak taip aš ir pats tikriausiai netikėčiau. Kažkoks pamišęs žuvusios merginos vaikinas teigia jog tai ne ji nors visi įridymai tofo kitaip. Dabar aš pats manau kad esu pamišėlis! Bet jei jie nieko nesiims aš pats tai padarysiu. Rasiu Tes.

Tesos P.O.V.

Atsibudau kažkokiam kambaryje. Iškart prišokau prie durų. Jos užrakintos. Yra langas. Priėjau prie jo. Jis su grotomis. Negi negali būti blogiau? Aišku kad gali... Staiga išgirdau atsidarant duris ir pro jas buvo įstumta ta mergina su kuria kalbėjau už grotų. Pasirodo kalbėsimės ir dabar. Gabė krito ant kelėnų, o aš greit prie jos pribėgau.

- Ar tau viskas gerai?,- išgirdome užrakinamas duris.

- Taip. Nesijaudink,- atsistojo.

- Gerai... Taigi... Tave taip pat paėmė?

- Jo... Sakė galiu rinktis. Ar keliauti su jumis ar mirti. Aišku kaip ir kiekviena drąsi mergina pasirinkau mirti, bet kažkoks dėdulė atidavė mane už dyką taigi jis ir pasiliko mane.

- Tai baisu. Niekada nesirink mirties aišku? Patikėk esu su ja susidūrusi ir man tai nepatiko...

- Kas atsitiko?,- ji atsirėmė kaip ir aš, ir įdėmiai klausėsi manęs.

- Na... Net nežinau nuo ko pradėti...

- Pradėk nuo pradžių.

- Gerai... Taigi... Hm... Ak taip. Buvau 16. Vasarai važiavau į Londoną pas močiutę su šeima. O ten sesers dėka susipažinau su savo vaikinu. Gal žinai tokį Harry Styles?

- Tai aišku. Taigi jis ir visa jo šutvė populiari visam pasauly. Bet man jis neįdomus.

- Jo...,- nusijuokiau,- Tada man taip pat jis nepatiko.

- Pala pala tai jis tavo vaikinas?

- Aha.

- Negali būti! Tai tu modelis?

- Aha.

- Geras...

- Kaip prieš tai sakiau... Jis man nepatiko. Bet vis nėjo juo nusikratyti. Matyt kritau jam į akį,- šyptelėjau,- Nesvarbu... Taigi norėjau atsikvėpti tad išgėriau vieną gal keliolika taurelių alkoholio ir suradusi sesę išėjau. Deja mane nutrenkė su durim. Net du kartus! Ir spėk kieno tai darbas?

- Harry?

- Taigi! Net neįsivaizduoja kaip jam tai pavyko. Toliau... Atsibudau ligoninėje ir pan. Jie parvežė mane namo. Maniau, kad niekada nebesusitiksim, bet... Susitikom... Ir apmulkinom mano mamą, prisidirbom, suruošėm vakarėlį ir pan. Po to pradėjau bendrauti su Harry...

- O tai kokios bėdos?

- Bėda ta kad su juo nebuvo lengva. Kai atrodydavo, kad pagaliau radome ramybę atsirasdavo kas nors kas tai suteršdavo ir paversdavo kančiomis, ašaromis ir pan. Būti jo mergina buvo pats didžiausias iššūkis pasaulyje... Tai vos manęs neprivedė prie mirties...

- Kas? Kaip? Kodėl?

- Na tai buvo šiek tiek sudėtinga... Aš atvažiavau pas jį ir radau jį su kita. Buvau apakintas savęs ir savo pykčio, kad pamatyčiau kaip Harry ištikrūjų mane myli. Tad aš išbėgau iš ten ir stovėdama vidury gatvės šaukiau jam į veidą kaip jo nekenčiu ir pan. O tada lyg iš niekur atsirado mašina kuri mane partrenkė ir abu mūsų su Harry pasauliai sudužo...

- Wow... Na ir istorija... Kas tada?

- Po to vėl radome ramybę ir meilę. Deja neilgai. Vakarui prieš man išvažiuojant iš Londono dirbti modeliu kitur mes išsiskyrėm. Tiesiog negalėjau matyti kaip prie jo limpa kitos merginos, o jis... Nieko... Man tiesiog buvo viso to per daug. Tad išsiskyriau su juo... Vien pagalvojus kas būtų buvę jei manęs nebūtų šalia jo... Tiesą sakant iš pradžių nebuvo taip sunku... Tikriausiai giliai širdyje žinojau, kad taip atsitiks... Bet kai jis pasirodė oro uoste man suspaudė širdį. Žinojau, kad jį myliu ir kad niekada jo nepamatysiu todėl buvo dar sunkiau. Bet jo žodžiai mane nuramino. Jos pažadėjo amžiną savo meilę, savo širdį ir dalį sielos. Pažadėjo kad lauks manęs. Aišku tuo tikėjau, bet ne ilgai. Tikėjimas išnyko kai jis pradėjo susitikinėti su Taylor... Mano širdis buvo sudaužyta... Bet greit tai užmiršau ir gyvenau linksmą, pašėlusi gybenimėlį.

- Wow... Liūdna... O kur jis dabar? Ar buvo susitikę?

- Tik parskridusi atgal čia sutikau jį. Tik jis buvo pasikeitęs. Piktas ant viso pasaulio ir kažkiek ant manęs. Bet ne jis vienas pyko. Pykau ir aš. Man buvo bjaurų ir skaudu žiūrėti į jį tokį. Vis dėl to pamėginai jį pakeisti į senąjį jį ir man pavyko... Deja nebuvo taip lengva... O dabar aš nežinia kur laukiu kol kas mane išgelbės nors slavai abejoju ar tai atsitiks...

- Kaip suprasti?

- Tie vaikinai jau buvo mane pagrobę.

- Negali būti!!!

- Gali, nes taip ir buvo. Aišku aš pabėgau, bet vos vos. Jie vos manęs nepašovė. Kažin ar dar būčiau gyva jei ne Harry kuris mane surado kažkur vidury miško...

- Tu jam tikrai rūpi...

- Tikriausiai... Kaip manai ar jis mano, kad aš mirus?

- Ne. Kaip tik manau, kad jis raunasi savo kuokštą norėdamas tave surasti.

- Panašu į jį...

- Taigi... Nesijaudink. Bet kokiu atveju surasime raktą iš šio pragaro...

- Taip... Raktą...,- susimasčiau,- pala! Raktas!,- pašokau kaip žaibu nutrenkta,- Taigi! Tai viskas ko mums reikia!,- išsitraukiau degtuką iš savo plaukų,- Mums reikia tik rakto.

Prišokau prie durų spynos ir pradėjai krapštyti. Po kiek laiko išgirdome atsirakinimo garsą. Mes išgelbėtos! Tyliai atidariau duri. Gabė pradėjo džiūgauti ir šokinėti. Vos neapsiverkė iš laimės. Tyliai žengiau pro duris ir apsižvalgiusi pajūdėjau. Ėjau su Gabe koridoriais kol priėjom svėtainę kurioje buvo telefonas. Mūsų išsigelbėjimas. Deja... Jis buvo miegančio vyro kuris mus nusipirko rankose. Negaliu rizikuoti. Tai per daug pavojinga ypač Gabei. Tad patyliukais nuėjau ieškoti išėjimo. Po kelių sekundžių būm! Durys! Mes kone pribėgom prie jų. Ir laimė mūsų pusėje, nes jos atrakintos. Koks idijotas palieka atrakintas duris kai laiko įkaites? Mes laimingos išbėgom į lauką, bet pamatėm, kad kaiminystėje tamsi. Taigi dabar naktis. Ir dar lyja. Šaunu.

- Gabe, bėgam. Reikia surasti telefoną.

- Gerai,- išbėgom iš didžiulio kiemo į gatvę ir net neatsigręždamos bėgom žemyn kalnu.

Atsisukau atgal. Atrodo niekas neseka... Pabėgom! Negaliu patikėti! Na ir laimės kūdykiai! Pfu... Atsipūčiau.

- Eime į šaligatvį. Jei jie ieškotų nematytų taip labai,- padarė išvadą.

- Puiki mintis.

Tolumoje išvydom kelis namus kuriuose švietė šviesos. Ten ir patraukėm. Po kelių minučių abi su Gabe šlapios ir sušalusios stovėjom prie kažkokio namo slenksčio. Aš garsiai pabarškinau ir po akimirkos duris pravėrė senutė ir šalia stovėjo manau jos anūkas. Panašaus amžio kaip ir gabė. Pastebėjau kaip jie vienas į kitą žvelgė. Taip kaip mes su Harry vienas į kitą. Tai buvo gtažu, bet dabar nelaikas meilei.

- Taip? Kuo galime padėti?,- tarė moteris.

- Mums skubiai reikia telefono.

- Na nežinau...,- dvejojo.

- La...,- mane nutraukė Gabė.

- Ponia, prašau tai skubu. Mus pagrobė ir mes nežinome kur esame. Mums labai reikia paskambinti.

Moteris ir jos anūkas kone šokiruoti žiūrėjo į mus.

- Jei taip tai aišku, kad galit, užeikit.

Mes žengėm vidun. Vaikinas pradėjo kalbėtis su Gabe, o aš pasekiau moteriškę.

- Štai,- ištiesė man telefoną.

- Labai dėkoju. Jūs išgelbėjot mums gyvybes,- rinkau Harry numerį.

- Visada,- ir išėjo.

Surinkusi jo telefoną prispaudžiau prie ausies ir laukiau signalo. Pyp.... Pyp... Pyp... Numetė ragelį. Paskambinau vėl. Pyp... Pyp... Pyp... Jokio atsako. Nagi atsiliepė Harry. Net nespėjau surinkti numerio kai į kambarį įbėgo išsigandusi Gabė.

- Tes! Tes! Jie važiuoja čia! Jie ieško mūsų ką daryti!?,- kone verkė.

- Nusiramink. Išjunkiyte visas šviesas! Greičiau!,- pradėjau išjunginėti kaip ir kiti.

Kad tik jie nepastebėtų mūsų. Kai mus gaubė akinanti tamsa visi susėdom ant virtuvės grindų ir laukėm kol jie pravažiuos. Surinkau Harry numerį ir laukiau. Pyp... Pyp... Pyp...

- Alio?,- išgirdau piktą ir apsimiegojusį Harry balsą.

- Harry... Harry prašau,- vos neverkiau iš visos tos ytampos ir išgirsto jo balso.

- Tes!?,- jis iškartpabudo.

- Taip. Harry prašau man reikia tavo pagalbos,- kūkčiojau.

- Nusiramink. Kur tu?

- Aš...aš... Nežinau. Toks vaikinas mus pagrobė tada pardavė kitam ir... Ir mes pabėgom. Dabar slepiamės ir nežinau ką daryti. Padėk.

- Adresą, Tes, adresą prašau. Aš atlėksiu.

Paklausiau moters ji iškart pasakė, o aš jį perdaviau Harry.

- Žinau tą vietą. Tuoj būsiu.

- Paskubėk.

- Nelauksiu nė sekundės meile,- padėjo ragelį.

Staiga išgirdome važiuojant mašinai ir šviečiant žibintuvrėlius. Jie pro šį namą pravažiavo kokius 3 karus ir kiekvieną kartą vis arčiau ir arčiau. Tai mus visus gąsdina. Pažiūrėjau į Gabę ji buvo įlindusi į to vaikino glėbį ir drebėjo. Vaikinas laikėsi tvirtai. Awww.. Nusišluosčiau ašaras ir atsidusau. Po kelių sekundžių išgirdau kaip ir vėl važiuoja ta mašina, bet šį kartą ji sustoja. Kažkas iš jos išlipa ir pasigirsta šnibždesiai. Mes įsibauginame dar labiau. Jie žino kur mes. Dabar jie mus nužudys. Žibintuvėlių šviesos skverbiasi pro langus. Staiga pro namus nuaidi greitas tuksenimas. Mano oda pasišiaušia. Lėtai pasikeliu nuo žemės ir paimu peilį nuo virtuvės stalo. Einu link durų, bet mane sustabdo Gavės ranka.

- Turiu tai padaryti,- tada jipaleidžia mano ranką.

Aš tyliai prieinu prie durų. Pro durų stiklą matosi vyriškas siluetas. Aš pradėju visa drebėti ir titrtėti. Vos laikiau peilį. Tuksenimas pasikartojo, o aš sudrebėjau dar labiau. Tada pasiryžau ir patraukiau durų rankeną atstačiusi peilį į priekį jei kas. Tik man atidarius duris peilis išksritot man iš rankų, o aš pati šokau Harry į glėbį. Netikėtai pradėjau isteriškai verkti.

- Ššš... Viskas dabar bus gerai. Pažadu,- ramino mane Harry ir spaudė savo glėbyje,- Aš žinojau, kad tu gyva,- pabučiavo į kaktą,- Aš labai tave myliu. Labiau už visą pasaulį.

- Aš taip pat,- sušnibždėjau.

Kai jis mane paleido nuėjau pas kitus ir viską jiems paaiškinau. Padėkjom už pagalbą. Ir pasiėmę Gabę parvažiavom į One Direction namus. Tik man žengus vidun mane užpuolė visas būrys draugų. Visi verkėm ir glėbesčiavomės kaip maži vaikučiai. Tada juos supažindinau su Gabe. Jiems ji labai patiko. Gerai, nes ji čia pagyvens iki kol rasim jos šeimą. Miegoti nuėjom tik 3h nakties.

Nusiprausiau, apsirengiau pižama ir įsitaisiau Harry lovoje. Jis visą naktį net nesiruošė manęs paleisti. Ir tai gerai. Prieš einant miegoti jis dar kartą mane pabučiavo ir aš užmigau.