*10 Skyrius*
Tes P.O.V.
Jau praėjo valanda po to kvailo Harry bučinio. Bet aš vis dar nesuprantu... Ar dar jam jaučiu ką nors ar ne...? Tai keista... Vieną minutę aš jo nekenčiu, o kitą jau bučiuojuosi su juo. Kas aš per žmogus!? Ne! Kas jis toks!? Aš pasimetusi... Nieko nebesuprantu. Kaip jam taip pavyksta? Apsukti merginas aplink pirštą taip lengvai. Vis dėl to jis dar nesuvalgė savo kačių maisto porcijos... Tai bus kerštas už bučinį. Manu. Oh well... Visko atsitinka.
Atsisėdau ant lauko suoliuko ir laukiau kol Harry pagaliau suvalgys savo maistą su priegardu. Mū jų haha! Buvau pasiruošusi telefoną. Kad galėčiau nufotkint ir nufilmuotas jo rekciją. Ši medžiaga bus neįkainojama! Bet kas man sumokėtų krūvą pinigų už galimybę pamatyti kaip ir pat Harry Styles valgo kačių maistą. Oh Harry... Harry... Užjaučiu tave... O gal ir ne. Ha!
Nuėjau pas Harry į namelį ir pamačiau, kad jis šildosi hamburgerį. Ew! Dabar tai bus... Harry pastebėjo mane tik po geros minutės.
- O labas. Atėjai dar vieno bučinio,- ir nesivaržydamas priėjo labai arti manęs.
Nusišypsojau sarkastiškai, o Harry man ir pradėjo linkti prie manęs. Tada kai jis buvo labai arti ir ruošėsi bučiniui aš su delnu nusukau jo patenkintą snukį į šoną ir atkirtau:
- Ne,- ir prasibroviau pro jį prie šaldytuvo.
Atidariau jį ir išsitraukiau bananą. Padariau kaip ir visose tose filmuose kur graži panelė labai intymiai valgo bananą. Mačiau kaip Harry įsitempia ir stebi kiekvieną mano judesį. Tada... Čiakt! Nukandau bananą, o Harry susiėmė už savo... Na siprantat.
- Au...,- suzyzė Harry.
Mane tai prajuokino. Kvailys. Jis atsipeikėjęs išsitraukė savo burgerį ir nieko neįtardamas atsikando jo. Tada pakramtęs pradėjo žiopčioti ir ieškoti vietos į kurią galėtų išspjauti kąsnį. Pradėjau juoktis.
- Kas per...?,- sukluso Harry išspjovęs kąsnį ir pakėlęs bulkutę pamatę vietoj mėsos apleistą kačių maistą,- Tu nori mane nunuodyt?!,- jis supyko.
Wow! Kačiukas supyko ir užsispyrė... Awww... Kaip miela...
- Ups...?,- pakilnojau pečiais.
- Kas tau pasidarė!? Tu vos manęs nenunuodijai!
- Mat problema! Būtum daugiausia pavėmęs ir viskas! Atsirado mat vyras...,- ir pasipiktinusi išėjau.
Harry P.O.V.
Kas jai pasidarė? Ji persistengė. Aš ją myliu, bet to jau per daug. Ką aš praleidau? Kaip ji tapo tokia pasitikinti savimi ir... tokia... savimyla? Ak taip... Ji modelis... Jie visi tokie... Aš prisipažystu, kad susitikinėjau su tokiom ir stengiausi išpešti info. apie Tes ir sudaužydavau kiekvienai merginai širdį dėl jos na... ir dėl vieno nakties nuotykio, bet dabar atrodo, kad net nereikėjo vargintis... Kuo ji patapo man nepatinka. Kodėl ji...? Nuėjau prie stalo ir pradėjau jį tvarkyti.
Tes P.O.V.
Išskubėjau iš Harry namelio. Kas mane apsėdo!? Iš pradžių tai atrodė juokinga, bet dabar... Jau nebe. Taigi aš ne tokia! Aš... Aš... Uh... Ką bandau apgauti...? Tai ne aš. Tik negaliu patikėti kaip aš tokia tapau? Iš vis kaip mane pakenčia Rachel su Nicole? Aš juk tokia bjaurybė. Aš pati sau nepatinku... Ugh! Kodėl turi būti taip sunku!? Dar tas Harry lyg iš po žemių išdygo! Man reikia tik... Judėti toliau. Man reikia išvažiuoti? Ne. Gal. Tikriausiai... Vistiek aš tik trukdau... Nicolė ir Rachel pagaliau pažvelgė į vaikinų pusę ir sutiko nueiti į pasimatymą. Tūrėčiau būti laiminga dėl jų, o aš tik verkšlenu kaip mažas vaikas, kad reikės pabūti su Harry keliom valandom. Gal būtų geriau jai išvažiuočiau...? Na nežinau... Dar pabūsiu, o kaip toliau bus tai dar pamatysiu.
Nuėjau į savo namelį ir užlipusi į savo kambarį atsiguliau ant lovos. Atrodos, kad į lubas žiūrėjau visą amžinybę. Pažiūrėjau į laikrodį. 17:13. Dar tik keturios... Visi grįš tik vėlai vakare. Jei dar bent minutę čia prasedėsiu išprotėsiu. Tiesiogine to žodžio prasme.
Atsistojau nuo lovos ir nutipenau laiptais žemyn tada pro duris ir į lauką. Mačiau kaip Harry tiesiog lėkte išlėkia iš namuko ir tiesiu taikymu į mašiną. Kas jam pasidarė? Kur jis važiuoja? Kodėl jis toks piktas? Jis užveda mašiną ir po kelių sekundžių jis dinksta už medžių. Kvailys. Paliko mane vieną. Vidury miško... Debilas!
Nekreipdama per didelio dėmesio į tai kas nutiko miško takeliu nužinksniavau link to gražaus namo kuris taip mane viliavo. Kai ėjau ten mane vis kamavo visokie klausimai. Kodėl jis išskubėjo? Kodėl jis piktas? Kas po velnių jam atsitiko!? Po kelių minučių jau buvau prie namo. Bet kažkas negerai. Vis jaučiau, kad kažkas blogo atsitiks, bet vistiek pasirįžau eiti. Kas blogo gali nutikti? Vis dėl to čia nieko nėra ir pan. ... Lėtai pravėriau duris. Čia tamsiau nei buvo prieš tai... Gal man tik vaidenasi? Taip... Vaidenasi... Žengiau žinksnį vidun ir...
Bạn đang đọc truyện trên: AzTruyen.Top