Tesos P.O.V.

Kaip džiaugiuosi dėl šiandien! Kodėl? O gi todėl, kad gavau labai gero darbo pasiūlymą! Londone! Taip! Aš grįžtu į Londoną! Kadangi nepardaviau savo buto ir jo neišnuomavau jame ir apsistosiu. Kaip laukiu susitikti su Marck! Jis man parašė, kad kitą dieną nuo grįžimo tūrėsiu susitikti su juo. Aš taip to laukiu. Dabar sėdžiu lėktuve ir skrendu atgal į Londoną.

Grįžau labai vėlai ir buvau pavargusi tad nutariau iškart eiti miegoti.

* Rytas

Ryškūs saulės spinduliai krito man ant veido ir švelniai glostė savo šiluma. Prisiminiau, kad esu susitarusi susitikti su Marck tad kuo skubiausiai nėriau į dušą, o po to į drabužinę. Po to kai tapau modeliu mano garderobas kiek pasikeitė. Apsivilkau suknelę su juodu viršumi ir rožine apačia. Ižsimoviau kelis žiedus, įsispyriau į batelius ir pasiėmusi juodą delninuką išdūmiau lauk. Kadangi buvo geras oras nusprendžiau pasivaikščioti. Ėjau link sutartos vietos, kai staiga pamačiau bjaurų įvykį. Mergaitė priėjo prie kažkokio vaikino ir jam padavė knygutę su parašais, o vaikinas paėmęs ją tęškė ant žemės ir pastūmė tą mergaitę. Jos vos nepartrenkė mašina! Koks nesveikas tas vaikinas!? Aš suskubau prie tos mergaitės, kad jai padėčiau. Aš pribėgau prie jos.

- Ar tau viskas gerai?

Ji palinkčiojo. Ji buvo tokia išsigandusi... Na viskas dabar aš jau trenksiu tam šunsnukiui!

- Pogalais žmogau kas tau su galva nege....!?,- atsisukusi pamačiau... Harry...., mergaitė pabėgi, man taip jos gaila...,- Harry!?,- supykau.

Jis negalėjo taip pasielgti! Tik ne jis... Juk jis romantiškas, mielas, rūpestingas, o ne toks..., bet vis dėl to jis nusprendė pasikeisti...

Harry stovėjo sustingęs. Jis net piršto nepakrutino... Jis atrodė lyg gavęs šoką, o tai reiškia, kad jis nesitikėjo manęs dar kada nors pamatyti...

- Harry?,- pamojavau jam prieš veidą, bet jis nė krust,- Ar jis visada toks?,- paklausiau dviejų už jo stovinčių vyrukų,- Aš neturiu daugiau laiko. Kad ir kaip norėčiau čia su jumis pastovėti ir pamosikuoti rankomis prieš Harry veidą deja man jau laikas. Bye!

Bet kažkas pačiupo mano renką. Tai buvo vienas iš vaikinų.

- Iš kur tu pažysti Harry?,- smalsiai paklausė.

- Paklauskit jo. Jei dar nepamiršo manęs jis papasakos,- jaučiau kaip mano gerklėje užstrigo gumulas,- O dabar...,- ištraukiau savo ranką iš jo niaužtų,- atleiskite. Man laikas.

Pasprukusi nuo jų aš nuėjau į susitikimo vietą. Tą pačią kavinukę. Joje tiek daug prisiminimų... Įėjau į vidų ir nustebau, kad Marck dar ten nebuvo. Atsisėdau ir užsisakiusi kavos laukiau Marcj. Be laukiant aš prisiminiau visas akimirkas kuriose buvau su Harry...