Ramiai sau miegojau, kai staiga pradėjo skambėti telefonas. Greit kad neprižadinčiau tėvų atsiliepiau. Kito ragelio gale išgirdau pridususį Harry balsą:

- Džesika?

- Nu. Ko skabini,- pauzė per kurią pažiūrėjau kiek valandų, o buvo ketvirta ryto,- ketvirtą ryto? Pal ką!? Ketvirtą ryto!?,- jau kone rėkiau,- Ar tu pablūdai?!

- Nu, ne. Galiu pas tave?

- Mano tėvai viršuj, tu juos prižadinsi. Ir iš vis ko čia prisigalvojai?

- Nu prašau.

- Ugh...

- Labai, labai.

- Kodėl negali miegoti pas save?

- Ilga istorija. O dabar labai prašau.

- Nu... na gerai.

- ok nes jau lipu pas tave.

- Ką? Kaip suprast lipi?

- Tuoj,- numetė ragelį.

Likau nieko nesuprarusi. Tada išgirdau kopėčiomis lipant kažką ir įsijungiau šviesą. Tai buvo Harry. Užlipęs į balkoną tyliai atidarė stiklines duris ir įžengė vidun. Tik jam prisiartinus prie manęs nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis gėrė...

- Labas,- šyptelėjo ir sudribo ant mano lovos.

- Tu girtas?

- Ne.

- Pasakyk kiek valandų,- parodžiau į laikrodį kabantį ant sienos.

Jis pasisuko į jį ir pabaksnojęs tatė:

- Aš negirtas.

- Ugh... Tu girtas. Kodėl tu girtas?,- mano akys nukrypo į jo marškinėlius,- Ir pala,- priėjau arčiau,- Ar tai... kraujas?

Jis pažiūrėjo ir jo veidas patapo piktas.

- Taip. Tai kraujas, bet ne mano.

- Kieno tada?

- Tau neturėtų tai rūpėti,- atsistojo.

- Bet man rūpi. Harry, kieno tai kraujas?

- Ne tavo reikalas.

- Ak taip? Bet gi tu čia atropojai girtas ir kraujuotas.

- Nesikišk Džesika arba nukentėsi.

- Nemanau.

- O aš garantuoju,- pakėlė balsą,- Dabar užmiršk.

Tylėjau. Pirmą kartą girdžiu jį pakeliant balsą ant manęs. Tai buvo nutikę tik kartą... bet labai senai.

- Atsiprašau...,- tyliai pasakė Harry.

- Mhm. Kodėl atėjai pas mane?

- Ilga istorija.

- Jau sakei.

- Džes, ilga istorija reiškia ilgą istoriją. Viskas. Jokių diskusijų.

- Koks skirtumas. Bet kodėl tada neėjai pas savo merginą?

- Nepradėk.

- Ne Harry, kodėl neėjai pas savo tą kekšę Taylor?

- Džes. Nekalbėk apie ją taip. Ji ne kekšė. Tu jos nepažįsti.

- Jo, ne kekšė. Ji kalė, nes miega su visais su kuriais gali. Ačiū kad pataisei.

- Žinai ką? Vienintelė kalė kurią pažįstu esi tu.

- Kaip tu drįsti?

- Taip pat kaip ir tu! Taylor buvo teisi apie tave. Tu esi sušikta melagė.

- Tai kodėl išvis draugavai jei aš tokia sušikta melagė kaip Taylor sakė!?

- Aš net nenorėjau! Mane mama privertė, nes buvai apgailėtina ir neturėjai nei vieno draugo!

Šie žodžiai iš jo lūpų mane sužlugdė. Vos tvardžiausi neverkusi.

- Eik lauk!

- Su malonumu,- sviedė mane į šoną ir nulipęs kopėčiomis žemyn pasišalino.

Aš susitrenkiau šonkaulį gana stipriai. Mėlynė nieko nelaukdama pradėjo rodytis ir vis platėjo. Atsisėdau ant lovos ir pradėjau verkti. Kaip jis taip galėjo? Visa 17 metų draugystė pasirodo buvo melas. Aš jo nekenčiu. Tas beširdis mergiščius. Pagriebiau pagalvę ir sviedžiau ją į sieną, bet iškart to pasigailėjau, nes užlkiudžiau žaizdą.

***

Nemiegojau visą likusią naktį. Mano paakiai papurtę. Matosi, kad trūksta miego. Bet dabar tai nesvarbu. Pagriebiau telefoną ir paskambinau Benui.

- Alio?,- pasigirdo jo žvalus balsas.

- Labas... Klausyk negaliu šiandien susitikt, atleisk.

- Ką? Kodėl?

- Negaliu.

- Na gerai. Tada aš atvarysiu pas tave.

- Nereikia.

- Ne, reikia. Tai lauk. Ir dar parašyk savo adresą.

- Tu neatstosi?

- Nope.

- Nu gerai. Ate.

- Ate gražuole,- ir padėjo ragelį.

Atsidusau ir nusiunčiau jam savo adresą.

***

Po penkiolikos minučių Benas jau sėdėjo ant mano lovos ir guodė mane, o aš kaip kokia durne verkiau.

- Ššš...,- paglostė,- Viskas bus gerai. Aš su juo pasikalbėsiu. Tu tik nusiramink, gerai?

- Mhm.

Tada pro duris laimingi įvirto vaikinai, tai mane privertė pašokti. Ačiū dievui tarp jų nebuvo Harry.
Visų vaikinų veidai persikreipė iš nuostabos ir iš kažkiek pykčio kai pamatė, kad esu apsiverkusi. Net nežinau kodėl.

- Džes? Kas atsitiko?,- rūpestinkai paklausė Liam.

- Ką tu jai padarei?,- supykęs Zayn atsisuko į Beną.

- Nieko,- atsakė,- Ir pasakykit savo tam Harry ar kažkam, kad laikytųsi atokiau nuo Džesikos.

- Ką? Kodėl?,- įsiterpė Louis.

- Džesika, kas atsitiko tarp tavęs ir Harry?,- priėjo Liam.

- Jis buvo atėjęs vakar. Jis buvo girtas. Mes susiginčijom. Tada jis pasakė , kad net nenorėjo su manimi draugauti, pavadino mane kale ir sviedęs mane ant žemės pasišalino...

- Oh...,- visi žvelgė gailestingu žvilksniu.

Liam priėjo prie manęs ir apkabino. Aš suklykiau iš nežmoniško skausmo ir parkritusi ant žemės susiėmiau sau už šono. Visi išsigandę žiūrėjo į mane, o įpač Liam. Pradėjau giliai kviepuoti, o ašaros pačios tryško iš akių.

- Džes, kas tau?,- prišoko Benas.

- Man...,- pabandžiau atsistoti,- Viskas gerai.

- Džes, tu klykei lyg skerdžiama,- pareiškė Zayn.

- Parodyk,- paliepė Liam griežtai.

- Ką?

- Pakelk maikutę.

- Ne.

- Džesika, nežaisk su manim. Pakelk tą prakeiktą maikutę,- supyko.

- Ne,- atsitraukiau.

- Nenori pati. Tada aš pats,- prisiartino, bet aš atsitraukiau.

- Gerai, gerai,- sustabdžiau jį.

Lėtai stengdamasi neužgauti skaudančios vietos pakėliau maikutę. Liam šokiruotas atsitraukė nuo manęs. Visų žvilksniai susmigo į mane. Aš pažvelgiau į apačią ir vos infarkto negavau. Visas mano šonas buvo kone juodas.

- Džes...,- prakalbo Niall.

- Tai Harry darbas, taip?,- piktai paklausė Benas.

Aš nulenkiau galvą ir nežymiai palinksėjau.

- Jis atsiims. Pažadu,- vos laikė savo pyktį.

- Tik nieko jam nedaryk,- pakėliau akis.

- Mhm,- sumurmėjo ir išlėkė pro duris.

- Džes, tau reikia į ligoninę,- pareiškė Liam.

- Ne.

- Ar tu bent girdi ką tu šneki?,- apako Niall.

- Tai rimta Džesika, jei pati neisi aš pats tave nunešiu,- pareiškė Liam.

- Gerai, gerai einu.

*Ligoninė

- Kokie rezultatai daktare?,- pasiteiravo Louis.

- Tyrimai parodė, kad jos trys šonkauliai sulaužyti. Teks ją paguldyti į ligoninę gydimui.

- O neglit išrašyt kokių nors vaistų?,- paklausiau.

- Ar ji iš rimtūjų?,- paklausė vaikinų.

- Deja, bet taip. Ji nemėgsta ligoninių,- prasitarė Niall.

- Na, teks priprasti. Eikite užsiregistruoti. Seselė viską jums pasakys. Geros dienos,- šyptelėjo ir pasišalino.

- Ugh... Nekenčiu gyditojų,- suburbėjau.

Visi nuėjome į registratūrą ir aš prisiregistravau. Man davė platą ir teko ten laukti kito daktaro. Visą dieną man darė tyrimus ir panašiai. Buvau pavargusi kaip šuo tad tik grįžus į palatą kritau ir užmigau.