Staiga Harry pradėjo linkti vis arčiau ir arčiau mano veido kol... kol iš nežinia kur prie kiemo durų išdygo Niall ir mus nutraukė... Na ką gi? Harry greitai nulipo nuo manęs ir padėjo atsistoti.

- Labas Niall!,- sušukau ir bėgdama įšokau jam į glėbį.

- Labuka Džes. Harry... kas tau nutiko?,- pamatęs Harry naująjį įvaizdį paklausė Niall.

- Džes nutiko.

- Okay...,- nutęsė Niall.

- Ir kokį turiu malonumą, kad būčiau aplankyta One Direction!?,- paklausiau vaidindama fanę.

- Nes esi geriausia visų laikų draugė pasaulyje,- iš kažkur atsiradęs pareiškė Zayn,- Be to pati tai puikiausiai žinai.

- Na ačiū, ačiū. Tik be plojimų,- nusijuokiau.

Tada atėjo ir kiti vaikinai. Visi pasisveikinę nuėjom atsisėsti ant sofos. O Harry nuėjo nusiprausti. Ha ha ha... Džes kerštas pavyko.

- Taigi. Ką veiksim?,- paklausė Zayn.

- Galim po vieną siūliti... Arba Lous gali sugalvoti...,- pasiūlė Liam.

- Palaukit,- jis atsistojo ir kažkur išėjo, o kai grįžo jo rankose buvo trys morkos, tas Lous...,- Štai vienas Džes ir dvi man, dabar galėsiu galvoti.

- Ei!,- numykė Niall,- Gal ir aš noriu!

- Niall tu nevalgai morkų,- nusijuokiau.

- Tiesa,- pritarė man Niall.

- Be to, tu nevalgai daržovių,- pridūriau.

- Ir tai tiesa. Beveik.

Tada į kambarį įėjo Harry ir prisėdo šalia manęs. Tada paklausė:

- Tai ką veiksim?

- O! Sugalvojau! Važiuojam į vandens parką!

Visi sutikom ir išsiskirstę pradėjom ruoštis ir krautis daigtus. Susikroviau kiek įmanoma gražiausių ir naudingiausių daigtų. Tikiuosi pasiėmiau viską. O jei ne tai žinau, kad tūrės vaikinai arba kuri nors iš jų merginų. Jap... Aš su jomis nelabai bendrauju, bet... jos visai draugiškos. Man tik susikrovus daigtus į krepšį atvažiavo ir vaikinai. Greit išbėgau iš namo palikdama raštelį broliui ir tėvams. Tik išbėgus į lauką manęs jau laukė 5 vaikinai su nepaprastai plačiomis šypsenomis. Jap. Mano visa šutvė čia. Jėga! Nekantraudama kone bėgau ir šokte neįšokau į furgoniuką.

- Nagi Lou! Greičiau! Mes su tavim niekada nenuvažiuosim!

- Jei jau aš taip lėtai važiuoju... gal norėtum užimti mano vietą!?

- Gerai,- apsidžiaugiau, nes jis manęs niekada neleidžia prie vairo.

- Aš tik pajuokavau,- pasakė Lous.

- Fuck you!,- užrėkiau ant jo ir trenkiau jam į pakaušį.

- Au! Skaudėjo.

- O žinai kodė?

- Kodėl?

- Nes asilams visada skauda,- nusijuokiau.

- Čia geras buvo Džes,- pagyrė mane Lous už jo įžeidimą kurio jis akivaizdžiai nesuprato.

- Ji katik pavadino tave asilu, o tu ją už tai giri?,- nesuprato Niall.

- Ką? Ji nevadino... pala. Ei! Aš ne asilas tu vienaragi!,- pagaliau Lous susiprato.

- Visų pirma taip aš tave pavadinau asilu. Visų antra tu esi asilas ir labai užsispyręs. Ir trečia aš nekenčiu vienaragių taigi negaliu būti toks. Ha.

Visi pradėjo juoktis iš mano apibrėžimo.

- Tai visai nejuokinga!,- susiraukė Lous.

Tada visi nustojo juoktis. Po kiek akimirkų jau atvažiavom. Visi išlipom iš mašinos ir susimokėję bei persirengę susiradom geriausias vietas. Tik atsisėdus vaikinus užpuolė merginos. Ugh...! Turėjau numatyti tai... Visi į mane žvelgė maldaujamom akim, kad tik nuvatyčiau jas. Jie skolingi man ledų.

- Okay merginos. Nėra į ką čia žiūrėti. Eikit lauk. Vaikinai atvažiavo pailsėti, o ne su jumis čia terliotis. Šių šių,- pamojavau rankom, kad eitų.

Visos į mane žiūrėjo žudančiu žvilksniu. Kas toms fanėm negerai su galva?

- Ačiū Džes,- padėkojo visi.

- Pasakyčiau nėra už ką, bet man atrodo, kad viena iš jų mane nužudys tai jūs man skolingi ledų.

Visi nusijuokė. Ką? Ką aš juokingo pasakiau?

- Kas?

- Tu moki pajuokauti,- nusijuokė Harry,- Einam nupirksiu tau tų ledų.

- Okay...

Nuėjom iki mažos parduotuvės. Išsirinkau vanilinius ir šokoladinius ledus. Čia gan brangu, bet gerai kai turi tokį turtinga draugą kaip Harry... Sėdėjau prie baro ir laukiau Harry kol jis grįš kai prie manęs priėjo aimpatiškas juodaplaukis vaikinas.

- Sveikutė.

- Labuka.

- Taigi ką tokia graži mergina veikia čia viena.

- Tai kad aš ne viena. Laukiu draugo kol grįš. Be to sakinys kurį katik sakei apie gražią mergina kuri sėdi viena yra labai pasenęs ir man neveiksmingas.

- Ou... Aišku...,- sutriko ir nuėjo tolyn.

Tada šalia prisėdo Harry.

- Kas ten buvo? Kodėl jis nuėjo?

- Ten? Kažkoks vaikinas. O nuėjo todėl, nes tikriausiai jį išgasdinau,- nusijuokiau.

- Ką? Kaip?

- Pasakiau, kad jo viliojimo priemonė manęs neveikia.

- Kam tu taip darai!? Tau reikia vaikino! Neprisimeni ko mokiau?

- Nes jis man nepatinka. Man nereikia vaikino. Ir taip prisimenu ko mokei, deja nemanau kad to man kada prireiks,- atsistojau ir nuėjau atgal pas visus vaikinus.

Diena praėjo visai gerai. Atvažiavo merginos. Visi pasimaudėm, pajuokavom ir linksmai praleidpm laiką. Kai grįžau namo jau buvo vakaras taigi nusiprausiau ir persirengusi iškart kritau į lovą. Tik įkritus užmigau.