Stovėjau vietoje ir laukiau kol Zayn ką nors padarys, patrauks Jasmina ar ką nors pasakys, bet nieko. Jis stovėjo vietoje, o Jasmina kažkam jam sakė ir trynėsi į jį, kaip kokia rujojanti katė.

"Mia." Edas atsistojo šalia manęs ir jo akys nukrypo ten kur ir mano. "O."

"Aš vyksiu jau namo." liūdnai jam pasakiau.

"Ar tu tikra?" jis pažvelgė į mane ir aš linktelėjau.

"Visiškai."

Gyliai įkvėpiau ir ėjau koridoriumi, kuriame stovėjo Zayn su Jasmina, nes tai koridorius vedantis link išėjimo.

Praėjau pro juos ir nieko nesakiau. Žinoma Jasmina nepraleido progos pademonstruoti, kad ji teisi ir Zayn mane paliks dėl jos.

Nuleidau galvą ir įkišusi delnus į kišenes išėjau pro duris. Laiptais nusileidau žemyn ir pasukau link stovėjimo aikštelės kur stovėjo mano motociklas.

Einant net nepastebėjau, kad verkiu iki tol kol ašara nepasiekė mano lūpos ir nepajutau sūraus skonio. Su pirštais nusivaliau ašaras kiek galėjau ir gyliai įkvėpiau.

"Aš neverksiu. Zayn nekaltas, tai mano kaltė." gyliai kvėpavau. "Jei nebūčiau užsispyrusi ir būčiau bent kiek grožiu prilygstanti Jasminai dabar būčiau Zayn glėbį. Tai tik mano kaltė."

"Tu daug gražesnė nei ji." pajutau rankas apsivejant mano liemenį ir atsirėmiau į vaikino krūtinę. "Tavo grožis kaip deivės palyginti su jos kalės apdarais." nusijuokiau ir papurčiau galvą.

"Aš maniau, kad tu ant manęs pyksti." pasukau galvą į šoną ir pažvelgiau į Zayn rudas akis.

"Aš pavydėjau." jis pripažino ir aš šyptelėjau. "Jūs tiesiog taip arti sėdėjot ir..."

"Zayn jis turi simpatija kitai merginai." pasakiau. "Be to kai tu mus taip užklupai jis man sakė, kad aš turiu tau papasakoti apie savo praeitį arba nepastebėdama tave atstumsiu ir priversiu tave jaustis tarsi tu man nereikalingas."

"Ir ką tu nusprendei?" jis padėjo smakrą ant mano peties.

"Na jis šiandien buvo antrasis liepęs tau papasakoti, todėl nusprendžiau, kad mums reikia grįžti namo ir kuri laiką pabūti dviese kol aš pasakosiu." sušnabždėjau.

"Kas buvo pirmasis tai pasakęs?" Zayn paklausė sunerdamas mūsų pirštus.

"Nesakysiu." nusišypsojau.

"Mia." jis suurzgė, o aš nusijuokiau.

"Mums reikia, kad jūs pažiūrėtum jog mūsų niekas netrukdytų." pasakė Zayn kai priėjome prie baro. "Mes turime pasikalbėti ir niekas negali mums trukdyti."

"Pasikalbėti, a?" Niall pajudino antakius, o aš pavarčiau akis.

"Nusprendei jam papasakoti?" paklausė Flirtas ir aš linktelėjau.

"Tai Flirtas buvo antrasis?" Zayn pakėlė antakį.

"Um, ne?" tai labiau nuskambėjo kaip klausimas.

"Višta." Zayn apkabino mane per pečius.

"Gaidys." į gnybiau jam į šoną.

"Kiekvienai vištai reikalingas gaidys." aš nuraudau, o kiti nusijuokė.

"Eikti, mes pažiūrėsim, kad jums niekas netrukdytų." pasakė Reya.

Zayn jiems linktelėjo ir paėmęs mane už rankos nusivedė link kambario. Koridoriumi ėjome tylėdami. Aš jaudinausi. Aš bijojau Zayn reakcijos. Aš bijojau, kad jis mane paliks.

"Mia?" pažvelgiau į Zayn ir pastebėjau, kad jis laiko atidaręs duris.

"O." te ištariau įeidama į vidų.

"Kai tik tu busi pasiruošusi." jis pasakė atsisėsdama ant lovos.

"Aš bijau." pripažinau ir jis prisitraukė mane prie savęs, kad aš jam stovėčiau tarp kojų.

"Nebijok." jis sušnabždėjo.

"Zayn aš esu padariusi žiaurių dalykų." pasakiau ir atsitraukiau nuo jo.

"Pavyzdžiui?" jis pakėlė antakį.

"Nužudžius žmogų." pasakiau ir jis sustingo. "Sakiau, kad dabar tu kitaip į mane žiūrėsi." su delnais užsidengiau veidą.

"Mia." pajutau jo rankas apsivijant mano liemenį. "Brangute, tai nepakeitė mano nuomonės apie tave." jis pabučiavo mano viršugalvį.

"Ne?" pakėliau akis į jį.

"Ne." jis nusišypsojo. "Tu gal pamiršai su kuo šneki?"

"Kur jau tau pamirši." pavarčiau akis.

"Papasakok." jis atsisėdo ant lovos.

"Tu tikras?" paklausiau.

"Visiškai." jis linktelėjo ir aš gyliai įkvėpiau.

"Mark turėjo draugą." prisėdau ant kėdės ir pažvelgiau į sieną. "Jo vardas buvo Benjamin." nurijau susikaupusias seiles. "Jis... jis po mamos mirties dažnai lankydavosi pas Mark."

"Einant laikui jis pradėjo pastoviai mane liesti." delnus padėjo ant savo šlaunų. "Aš jam sakiau, kad jis to nedarytų, bet manęs neklausė, o kai jam trenkiau pasakė Mark, kuris už tai mane sumušė. Po to laiko nedrįsau pakelti rankos prieš jį. Kol galiausiai viena diena mano nervai trūko."

"Mia!" išgirdusi Benjamin balsą sustingau. "Mažute." jo balsas ir žingsniai artėjo link virtuvės kur aš ploviau indus. - Štai kur tu.

Pažvelgiau į jį ir jis šypsojosi. Lėkštė iš mano rankų išslydo ir nukrito ant žemės. Jis pradėjo eiti link manęs ignoruodamas sudužusias lėkštę.

"Aš tavęs pasiilgau." jis savo rankomis mane apsikabino, o aš stovėjau sustingusi. "Man taip liūdna kai tavęs nėra šalia." jis save skruostą trynė į mano, o savo delnais suspaudė mano užpakaliuką.

"Namuose negaliu tavęs liesti, nes tu čia, o ne su manimi." jis atsipūtė ir atitraukė savo veidą nuo mano kaklo.

Mano kūnas drebėjo iš baimės, o jis padėjęs mažą žingsnį atgal nužvelgė ką aš vilkiu. Jo delnai paliko mano užpakaliuką ir atsirado ant krūtinės. Mano akyse susikaupė ašaros, bet aš jas laikiau ir neleidau joms tekėti žemyn mano skruostais.

"Neverk, tau neskaudės." jo delnais leidosi žemyn. "Mes greitai tai padarysim ir viskas."

Jis norėjo atsegti džinsų sagą, bet aš trenkiau jam per rankas. Žinoma Benjamin tai nepatiko ir jis trenkė man per veidą. Nuo smūgio mano galva pasisuko į šoną.

"Mia aš tave myliu, tikrai myliu, bet manęs geriau neerzink." jis prikišo savo veidą prie manojo. "Aš nenoriu tavęs skriausti, bet jei tu vaidinsi, kad šito nenori, man neliks kitos išeities." jis švelniu balsu pasakė.

"Pr-prašau, ne." papurčiau galvą ir ašaros nebe išsilaikiusios pradėjo riedėti skruostais.

"Mia, mažute." jis stipriai mane apkabino. "Neverk, mes vistiek tai turėsim padaryti." jis glostė mano nugarą, o man atrodė taip tarsi tarakonai lakstytų mano odą. "Aš tave myliu, tu myli mane. Tai lemta įvykti." aš pažvelgiau į jį išpūstomis akimis. "Mažute mylintys žmones tai daro."

Jis pasilenkė, kad mane pabučiuoti, bet aš pasukau galvą į šoną. Benjamin suurzgė ir suėmęs mano veidą į savo delnus privertė žiūrėti į jį. Tada jo lūpos atsirado ant manųjų ir aš sučiaupiau savąsias.

"Mia bučiuok mane atgal." jis suurzgė, bet aš tik papurčiau galvą. "Na ir gerai."

Jis greitai mane apsuko ir prispaudė prie spintelės. Jo pirštais sugrįžo prie mano sagos, bet kai norėjau jam sutrukdyti jis mano riešus suėmė į viena iš savo delnų.

"Ne, prašau, ne!" šaukiau per ašaras ir mėginau ištrūkti.

"Mia neerzink." jis suurzgė.

Man nenustojus judėt jis pastūmė mane link kitos spintelės ir gavosi taip, kad aš pusiau gulėjau ant jos. Benjamin ėjo link manęs ir kai norėjau pasitraukti jis vėl mane pagriebė ir pastūmė link kitos.

Mano kojos sudrebėjo ir būčiau nukritus ant grindų jei nebūčiau įsikibus į spintelę. Bejamin sustojo man už nugaros ir sugriebęs džinsų kraštus numovė juos man iki kelių.

Aš atsilenkiau atgal ir netyčia iš galvos pataikiau jam į nosį.

"Šūdas." jis nusikeikė ir paėjo pakankamai, kad aš galėčiau apsisukti priekių į jį. "Kalė."

Jis sugriebė mane už kaklo ir pradėjo smaugti. Vienu delnu liečiau spintelės paviršių ieškodama ko nors, o kita mėginau patraukti jo rankas.

Mano pirštams užkabinus rankeną apėmiau tą daiktą ir susmeigiau Benjamin į šoną. Jis paleido mano kaklą ir paėjo pora žingsnių atgal. Pažvelgusi į jo šoną pamačiau kyšanti peilį.

"Tu." jis sušnabždėjo ir parkrito ant žemės negyvas.

Aš atsisėdau ant žemės ir pradėjau verkti. Apsikabinau kelius ir į juos parėmiau savo galvą.