-5-

"Aš tikiuosi tu nejuokauji." ji pasakė.

"Nejuokauju. Aš visiškai rimtai." pasakiau. Nežinau kodėl, bet ji verčia mane jaudintis ir tai nėra gerai. "Gal galėtumėt man padėti išrinkti jai žiedą?"

"Žinoma." ji nusišypsojo ir priėjusi apkabino manę.

"Um." priglaudžiau savo delnus prie jos nugaros ir nežinojau ką daryti.

"Aš verčiu tave jaustis nejaukiai?" ji paklaus atsitraukus paklausė.

"Taip." linktelėjau.

"Gerai." ji patapšnojo man per petį. "O dabar važiuojam pirkti žiedo."


*-*-* MIA *-*-*


"Ir džiaugsiuosi." pasakiau ir pasukau link tualetų.

Jasmina tiesiog ėda mano nervus. Aš koledže dar tik antra diena ir jau noriu ją užmušti. Ji mano, kad Zayn mane paliks dėl jos? Tada ji turės skaudžiai nusivilti, nes Zayn mano ir jis mane myli.

Bet ji sako tiesa? Jei Zayn iš tikrųjų manęs nebenorės? Dabar kai mano kūnas pilnas randų jis gali pradėti manyti, kad aš negraži ir, kad Jasmina gražesnė. Tada jis nuspręs mane palikti. Ne gana to jis iš manęs atims vaikus.

Mia dėl Dievo meilės. Subariau save. Zayn mane myli. Jis manęs nepaliks dėl kažkokios kalės. Jis manęs nepaliks, jis manęs nepaliks. Dieve kaip aš jos nekenčiu, kad ji privertė mane jaustis nepasitikinčia savimi.

"Atsiprašau, kad sutrukdžiau." kažkam ištarus pažvelgiau į durų pusę ir pamačiau merginą.

Ji turėjo juodus plaukus, vilkėjo jai per dideliu mėgstinių ir plėšytais džinsais. Ji turėjo akinius ir jos plaukai buvo surišti į uodegą.

"Ką?" pažvelgiau į savo rankas ir pamačiau, kad mano dešinės rankos krumpliai kruvini. Pakėlusi akis į veidrodį pamačiau, kad į jį trenkta. "O."

"Aš sugrįšiu vėliau." ji apsisuko.

"Aš jau baigiau." pamėginau nusijuokti, bet ne kas gavosi. "Aš atsiprašau, man tiesiog reikėjo išsilieti."

"Ne, nieko tokio." ji pasakė. "Aš atsiprašau, kad sutrukdžiau."

"Gerai, kad sutrukdei." pasakiau ir nusišypsojau. "Aš Mia."

"Brooklyn." ji nusišypsojo.

"Gražus vardas." pasakiau ir su popieriniu rankšluosčiu mėginau nuvalyti veidrodį.

"Tavo gražesnis." ji priėjo ir padėjo man valyti.

"Nieko tokio." nusišypsojau ir toliau valiau. "Čia niekis."

"Nepanašu į nieką." ji susiraukė pažvelgusi į mano krumplius.

"Na, bet niekis." pasakiau.

Tiesa mano krumpliai kraujavo ir neatrodė, kad artimiausiu metu nustos. Gyliai įkvėpiau ir pakišau delną po po kranu ir leidau šiltam vandeniui jį nuplauti.

Ištraukusi ranką pradėjau valyti popierinių rankšluosčių ir galiausiai kraujavimas pradėjo lėtėti.

"Na ir ilgai tau čia kraujavo." Brooklyn pasakė pažvelgusi į mano krumplius.

"Jo." pasakiau.

"Na gerai aš jau eisiu." ji išmetė šiukšles, kurias turėjo rankoje ir pradėjo eiti link durų.

"Palauk." sustabdžiau ją. "Ar tau nieko nereikėjo, kad čia atėjai?"

"Aš atėjau paverkti, bet tavo dėka aš to nepadariau." tai pasakiusi ji dingo išėjusi pro duris.

"Jo." sumurmėjau ir išėjau iš tualeto.


'Šiandien 20h užsakiau stalelį restorane. Pranešu, kad nebūtum nustebus ;) - Zy.'

"Vaikinas rašo?" Edas paklausė, nes aš nežinau kelinta karta skaitau šia žinute.

"Kažkaip keista." pasakiau ir jis pakėlė antakį. "Aš ir Zayn nevaikštom į restoranus ir jis parašo, kad šiandien eisim. Aš nesuprantu."

"Gal jis nori tau pasipiršti?" Edas pasiūlė ir aš prunkštelėjau.

"Jo. Mes apie Zayn kalbam." pasakiau, bet kažkodėl norėjau tikėti Edo žodžiais, nors tai ir neįmanoma.

"Sužinosi aštunta. Dabar nusiramink ir klausykis mokytojos." jis paėmė mano telefoną, jį užrakino ir padėjo ant stalo.

"Ką tu sau leidi?" paklausiau pakėlusi antakį.

"To ko tu sau neleidi." jis mirktelėjo ir aš tyliai nusijuokiau.

"To ko tu sau neleidi." pakartojau ir jis prisidėjau prie manęs.

"Ponaiti Waynes, Panele Wesley jums kažkas juokinga?" paklausė dėstytojas.

"Ne Pone." papurčiau galvą ir mėginau ne kikenti, bet kažkodėl tiek aš, tiek Edas negalėjom sustoti.

"Malonėkit atsakyti į klausimą, kurį uždaviau." jis pasakė sukryžiavęs rankas ir aš pažvelgiau į Edą, kuris irgi negirdėjo.

"Um, kokį klausimą?" paklausiau.

"Lauk iš klasės." jis parodė į duris.

Mes su Edu susirinkom knygas ir paėmę kuprines į rankas išėjom. Koridoriuje mes pradėjom juoktis garsiau ir atsirėmėm į sienas susiėmę už pilvų.

"K-k-kodėl tu-u-u-u juokiesi?" paklausiau besijuokdama.

"Ne-nežinau." jis atsakė. "T-tu?"

"Ne-nežinau." ir mes dar garsiau juoktis pradėjom. "Mes kaž-kažkokie du-durniai."

"Ti-tikrai." mes jau sėdėjom ant žemės.

"Oh, atsiprašau." pakėlusi akis pamačiau Brooklyn.

"O, labas Brooklyn." pasakiau mėgindama nusiraminti.

"Mia." jos akys nukrypo prie vaikino šalia manęs. "Ed."

"B-Brooklyn." jis sumikčiojo nustojęs juoktis.

"Aš atsiprašau, kad sutrukdžiau." ji jau norėjo apsisukti.

"Nesutrukdei." pasiremdama į sieną atsistojau. "Mes tiesiog turėjom juoko priepolį."

"Mačiau." jos akys buvo nukreiptos į Edą. "Aš nenorėjau jums sutrukdyti, jus atrodėt gana mielai."

"Ką" sutrikau. "O." ji tikriausiai mano, kad aš ir Ed susitikinėjame. "Mes ne pora."

"Ne?" ji nustebo.

"Ne." papurtau galvą. "Aš jau turiu vaikiną, jis manęs laukia namuose. Edas mano draugas nuo vakar."

"O." ji pažvelgė į Edą, kuris negalėjo atitraukti savo akių nuo jos.

"O aš matau kas čia vykstą." išsišiepiu.

"Ką?" jie abu atsisuka į mane.

"Tik nereikia gerai." iškeliu rankas. "Brooklyn atrodė nusivylusi, kai pamanė, kad su tavimi," pasakiau Edui. "Tu surimtėjai kai pamatei ją ir sumikčiojai. Čia akivaizdu. Tau ptinka ji, tau patinka jis. Tai ar jau buvot pirmame pasimatyme?"

"Ką tu?" jie nuraudo.

"Jūs tokia miela pora būtumėt." suglaudžiau delnus kartu.

"Um, ačiū?" Edas klausiamai padėkojo.

"Tai? Pasakokit, vistiek neturim ką veikti." jiedu pažvelgė vienas į kitą.

"Na..." Brooklyn pradėjo.

Man biški pradėjo suktis galva ir aš atsirėmiau į sieną.

"Kaip jūs susipažinot?" paklausiau jiems nusišypsodama.

"Na mes gavom bendra projektą." pradėjo Edas.

Man prieš akis pasirodė keli juodi taškeliai ir aš užsimerkiau gyliai įkvėpdama. Mano galva vis dar nenustojo suktis.

"Mia ar tau viskas gerai?" paklausė Brooklyn eidama link manęs.

"Man viskas gerai." pasakiau pramerkusi akis.

"Ar tu tikra?" ji paklausė.

Man viskas aplinkui pradėjo suktis. Nebejaučiau kaip liečiu sieną ir netrukus pajutau, kad guliau ant grindų. Mačiau, kad Edas ir Brooklyn kažką sako, bet aš jų negirdėjau. Mėginau išlaikyti akis atmerktas, bet tai man nepavyko. Vos užsimerkus mane užklupo tamsa.


Bạn đang đọc truyện trên: AzTruyen.Top