"Mia!" stipriau apkabinau meškiną ir tylėjau. "Nežaisk mano nervais."

Patėvio žingsniai artėjo link mano kambario. Aš norėjau pajudėti, tikrai norėjau, bet negalėjau. Mano kūnas sustingęs ir daryk ką nori, bet ne išeina pajudėti.

"Palauk pakliūsi man į rankas." jis sustojo už mano kambario durų. "Pasigailėsi."

Durims atsitrenkus į siena mano kūnas iš karto pajudėjo. Aš pašokau nuo lovos ir stovėjau kitoje pusėje, toliau nuo jo.

"Galvoji lova tave išgelbės?" jis nusijuokė ir aš nurijau susikaupusias seiles.

Mano rankos drebėjo ir jis tai pastebėjęs išsišiepė. Man nespėjus sureaguoti jis pašoko ant lovos ir kai jau norėjau bėgti jis spėjo pagauti mane už plaukų ir patempti atgal. Mano lūpas paliko skausmo dejonė, o patėvis sukikeno.

Jis paleido mane ir paėjo porą žingsnių atgal. Dabar prasidės. Užmerkiau akis ir prikandau apatine lūpą. Gyliai įkvėpiau ir laukiau, bet nieko.

Pramerkiau akis ir patėvis šyptelėjęs man trenkė iš kumščio į skruostą ir nuo smūgio pasisukau į šoną, nugriūdama pusiau ant lovos, pusiau ant žemės.

"Mia, taip greitai?" jis pagriebė man už plaukų ir pakėlė, kad pažvelgčiau į jį. "Mes dar net nepradėjom."

Jis patempė mane atgal ir iš kojos spyrė į šonkaulius. Aš nepajėgiau įkvėpti oro ir man pradėjo jo trukti. Aš mėginau jo įkvėpti, bet nekas gavosi.

Patėvis pagriebė mane už mėgstinio ir trenkė į skruostą. Tada atsistojęs vėl spyrė į šonkaulius ir įkvėpiau gyliai kol galėjau.

Pasisukau, kad gulėčiau ant pilvo ir įsirėmusi rankomis į grindis mėginau pasikelti. Išgirdau jį nusijuokiant, o tada spyrį į pilvą. Pradėjau kosėti ir pažvelgusi į grindis pastebėjau kraują.

"Mia." papurčiau galvą ir pradėjau mirksėti. "Mia." pasukau galvą į šoną ir pastebėjau susijaudinusį Zayn.

Pasikabinau jį ir priglaudusi savo galvą prie jo krutinės pradėjau verkti. Jis savo rankomis apsikabino mane ir glostė nugarą, kad nusiraminčiau, bet artimiausiu metu to nebus. Sukukčiojau ir mane prispaudė stipriau prie savęs.

"Ššš." jis sušnabždėjo į ausį.

Pradėjau gyliai kvėpuoti ir po truputi nusiraminti. Nusiraminusi vis dar stovėjau apsikabinusi Zayn, o jis mane laikė stipriai apkabinęs.

"Eime." jis pradėjo žingsniuoti link lovos.

Jis atsisėdo ir aš atsisėdau jam ant kelių, rankomis apsikabinau jo kaklą, o mano keliai buvo ant lovos. Zayn savo rankomis glostė mano nugarą ir leido man nusiraminti.

Užsimetusi odine striuke pasiėmiau kuprine ir išėjau iš kambario. Koridoriais žingsniavau link virtuvės, iš kur jau galėjau girdėti sklindančius balsus.

"Labas rytas, pusryčiams blynai." pasisveikino Reya stovėdama prie keptuvės.

"Labas rytas." pasakiau ir nuėjusi atsisėdau prie stalo.

"Kaip miegojai?" paklausė Reina gerdama sultis.

"Kažkaip." atsakiau ir ji nusijuokė.

"Kas čia per atsakymas?" ji pakėlė antakį ir aš nusišypsojau.

"Ne įsivaizduoju." pasakiau.

"Kur Zayn?" paklausė Reya padėdama lėkšte ant stalo.

"Miega. Didžiąja dalį nakties jis nemiegojo, nes Jake neužmigo." pasakiau ir ji linktelėjo galvą.

"Harry irgi miega, tik ne dėl to, kad Hunteris puse nakties nemiegojo." ji mirktelėjo.

"Pasilaikyk detales sau." pakėliau ranką. "Man per ankstus rytas tokiems dalykams."

"Neprižadu." ji sukikeno.

"Reina?" pažvelgiau į ją, o ji pakėlusi galvą pažiūrėjo į mane.

"Taip?" paklausė.

"Kaip tau ir Louis sekasi?" paklausiau ir ji nuraudo, kas mane nustebino, nes ji kaip Reya, nerausta.

"Um." jos akys pradėjo lakstyti į puses ieškodama kaip išsisukti nuo atsakymo. "Kada tau prasidės paskaita?"

"Geras bandymas." prunkštelėjau. "O dabar pasakok."

"Ugh." ji nuleido galvą. "Louis paprašė tapti jo Senąją Ponia." jai atsakius mes į ją pažvelgė išpūstomis akimis.

"Jis ką?!" Reya garsiai paklausė.

"Ššš." Reina piktai į ją pažvelgė. "Vakar mes vakarieniavome restorane ir jis taip iš oro sako, ar nori būti mano Senają Ponia. Aš supanikavau ir pabėgau."

"Tu ką?!" Reya ir vėl garsiai paklausė.

"Reya." pasakiau.

"Atsiprašau." ji prisėdo šalia mūsų.

"Aš išsigandau." Reina pripažino. "Tiesiog mes visa laiką tik kvailiojom, o jis staiga užsimano, kad nori likti su manimi visa gyvenimą. Aš bijau. Kas jei jis paskui persigalvos ir pradės manyti, kad aš jam per prasta? Jei jis mane paliks?"

"Reina." ji atkreipė dėmesį į mane. "Surizikuok. Pabandyk, nepabandžiusi nesužinosi. O jei nesužinosi ir jis paskui susiras kita. Tada tu nenustosi galvot, o kas jei aš būčiau sutikus? Kas jei aš būčiau jos vietoje? Paliks, tai paliks, bet tu busi pabandžiusi ir paskui tau nereikės klausinėti tų kvailų klausimų."

"Mia teisi." Reya paėmė jos rankas. "Gyveni tik karta, todėl surizikuok, tai bus tavo nuotykis."

"Jūs manot turėčiau sutikti?" ji pažvelgė į mus.

"Taip." mes kartu atsakėm.

"Geriau sutikti ir pasidžiaugti keliomis sekundėmis, nei atsisakyti ir už tai griaužtis visa gyvenimą." nusišypsojau ir ji šyptelėjo. "Na, o man jau laikas." pasakiau pamačiusi kiek valandų.

Motociklą sustabdžiau stovėjimo aikštelėje ir nuo jo nulipau. Pasiėmiau šalmą ir pradėjau eiti link koledžo. Vaikinai žiūrėjo į mane tarsi aš būčiau koks ateivis arba vaikinas apsirengęs kaip mergina.

"Ten tavo motociklas?" priėjo vienas iš vaikinų ir paklausė.

"Mhm." sumurmėjau toliau eidama.

"Wow. Iš kur tokį gavai?" jis neatsiliko.

"Vaikinas padovanojo." meiliai atsakiau ir jis sustingo.

Tyliai nusijuokiau ir įžengusi į vidų žingsniavau link kabineto. Bet tai yra neįmanoma.

"Wesley." priešais mane atsirado Jasmina.

"Roners." nuobodžiai pasakiau.

"Pasiruošus kerštui?" ji išsišiepė ir aš pavarčiau akis.

"Sėkmės." pasakiau.

"Ačiū, man jos prireiks juk vis dėl to žadu atimti tau pati artimiausia žmogų, kaip ir tu iš manęs atėmei." ji mirktelėjo.

"Okay..." nutęsiau ir apėjau ją.

"Kaip manai ar dar ilgai jis galės žiūrėti į tavo randuotą kūną?" jai pasakius sustojau. "Visi tie randai jį atbaidys. Džiaukis kol galo, nes vos tik jis pamatys mano lygia, gražia odą, galėsi apie jį pamiršti."

*-*-* ZAYN *-*-*

"Reya gali paduoti buteliuką?" paprašiau jos supdamas Jake, kuris nenustojo verkęs.

"Imk." jai padavus priglaudžiau jį jam prie jo mažu lūpyčių ir jis nusiramino.

"Kaip sekasi tėveliui?" į virtuvę įėjo Mireta.

"Sunkiai." atsidusau.

"Gailiesi, kad pasilikai?" ji sukryžiavo rankas.

"Ne. Geriau kelčiausi vidury nakties, nei vėl palikčiau Mia." nuoširdžiai pasakiau.

"Aš tikiuosi Zayn, kad tu nesiruoši įskaudinti mano mergaitės, nes pikta mama, dėl savo vaikų, bet ką padarytų." aš nurijau seiles.

"Žinau." linktelėjau. "Aš turiu į jus prašymą." pasakiau ir patraukiau buteliuką. "Reya gali nunešti Jake mamai?"

"Žinoma." ji priėjo. "Eikš Jake pas teta Reya." ji jį paėmė ir išėjo.

"Kas yra?" Mireta priėjo prie manęs.

"Aš jau kurį laiką galvoju." pasikasiau pakaušį. "Ir nusprendžiau, kad aš... aš..."

"Zayn sakyk." ji paragino ir aš gyliai įkvėpiau.

"Aš noriu vesti jūsų dukrą."