*-*-* ZAYN *-*-*

Man įėjus į barą buvau pasitiktas vaikinų. Bare stovėjo visi, kurie su mumis keliaus gelbėti Hunterį ir atsikratyti Mark. Visi jie buvo apsirengę juodai ir pasiruošę.

"Kaip matau jau pasiruošę." pasakiau Harry.

"Laukiam tik tavęs." jis pasakė.

Aš praėjau pro juos ir ėjau link mano ir Mio's kambario. Įėjęs į vidų nusirengiau dabartinius rūbus ir iš spintos pasiėmiau savo juodas kelnes su daugybę kišenių, juodą maikę ir odinę striukę. Apsimoviau batus ir į kišenę prie krūtinės įsidėjau Mio's nuotrauką. Noriu, kad ji būtų šalia.

Uždaręs kambario duris koridorių ėjau atgal į barą. Šiandien lemtinga diena. Aš galiu mirti arba galiu išgyventi. Tikiuosi viskas vyks pagal planą.

"Zayn tavo liemenė." Harry ištiesė man ne peršaunamą liemenę. Aš jiems liepiau jas užsidėti, kad jų nesužeistu.

"Aš jos nesidėsiu." pasakiau ir mačiau kaip vaikinai tai išgirdę susiraukia.

"Kodėl?" paklausė Liam.

"Vienas žmogus viska darė be jos, aš irgi darysiu be jos." pasakiau ir jie suprato ką turiu omenyje.

"Bet Zayn, tada mes visi buvom be jų ir..." Harry pradėjo prieštarauti.

"Žinau, bet mano toks sprendimas." pasakiau. "Visi turi dujokaukes ir ginklus!" garsiai paklausiau.

"Taip!" pasigirdo visų atsakymas.

"Gerai." pasakiau. "Vykstam."

Vienas po kitos visi išėjom į lauką ir susėdom į ten stovinčius furgonus. Visiems susėdus mes išjudėjom.

Furgonai sustojo saugų atstumą nuo Mark sandėlio, kuriame jis dabar yra. Aš pasiėmiau telefoną ir pažvelgiau į Harry, kuris įsidėjo mažą aparačiuką į ausį, kuris jam leis girdėti ką aš sakau, o mums - ką jisai.

"Pasirengęs?" paklausiau.

"Tiek kiek įmanomą." jis atsakė ir aš šyptelėjau.

"Viskas bus gerai." padėjau delną jam ant peties. "Reya lauks prie sandėlio, kokia mašina žinai." spūstelėjau jo petį, o jis linktelėjo. "Atsimink, paskutinis kambarys po dešinę, koridoriaus gale."

"Supratau." jis gyliai įkvėpė.

"Sėkmės." palinkėjau ir jis išlipo iš mašinos.

Atsirėmiau į savo kėdę ir įjungęs garsiakalbi per telefoną klausiausi to kas vykstą. Po kol kas girdisi tik Harry kvėpavimas.

Jam pasiekus sandėlį girdėjosi kaip jis lipa pro langą. Jam patekus į vidų mes, kartu su Harry, klausimės ar nėra ko nors aplinkui.

Įsitikinus, kad perimetras švarus, girdėjosi Harry žingsniai. Jis ėjo greitai, bet atsargiai.

"Moreti."

Išgirdau mark suurzgiant, o Harry tikriausiai sustojo.

"Mia buvo mano."

Jis ir vėl suurzgė.

"Kalė nužudė mano tėvą ką tu norėjai, kad daryčiau? Palikčiau ją ramybėje?"

Kažkoks vaikis atsakė ir aš susiraukiau. Tai vis dėl to Moretis turėjo sūnų.

"Jis ir jos tėvas."

Pasakė Mark ir girdėjau kaip vaikis nusijuokia.

"Jos tėvas? Juokauji? Moretis gal ir piso jos mama, bet vaikas, tai ne jo."

Jis toliau juokėsi ir aš susidomėjau. Tikiuosi Harry niekur neis dar.

" Tai kas jos tėvas jei ne Moretis?"

Paklausė sutrikęs Mark. Kaip tik tas klausimas sukosi mano galvoje.

"Visi mano, kad Moretis buvo vienintelis, kuris piso Mireta, kai iš tikrųjų niekam nežinant Mireta pisosi su Henrių."

Kas per vienas tas Henris?

"Bet Henris sumautas moksliukas! Jis bijojo Morečio kaip velnias kryžiaus!"

Tai kas tas Henris po galais? Moksliukas nieko nepasako.

"Ir? Jis vistiek buvo Morečio mažasis broliukas."

Morečio brolis?

"Tai vistiek nepaaiškina kada jis spėjo patvarkyti Mireta."

Sumurmėjo Mark.

"Jis ją tvarkydavo kiekviena diena kai būdavo bare. Tėtis jį atsivesdavo į barą, kad jam kažką surastų su kompiuterių. Kai jis tai padarydavo galėdavo daryti ką nori, na kadangi tėvas tada užsiimdavo gėrimų ir lošimų, Henris patvarkydavo jo kalę, kuri paskui pastojo. Jis net padėjo jai slapstytis nuo Morečio, meilė gi."

Tas vaikis juokėsi kaip koks manijakas.

"Svarbiausia aš juos syki užtikau. Henris perbalo, o kalė man randą įtaisė ir prigrasino, kad jei paskųsiu bus blogai. Gaila, kad mažas buvau, būčiau aš jai parodęs."

Tada buvo mirtiną tylą. Girdėjosi tik Harry kvėpavimas.

"Ai dar pamiršau."

Prakalbo tas pats vaikis.

"Jūs ne Zayn vaiką turit."

Tada ten viskas tapo chaosų. Harry pradėjo bėgti, vyrai, kurie priklauso Mark šaukti ir nieko nebepavyko normaliai suprasti. Iš pagreitėjusio Harry kvėpavimo galėjau pasakyti, kad jis sunerimo.

"Zayn, jei mane girdi, jei negirdi nužudysiu, girdėjau kaip jie ruošiasi nužudyti Hunterį. Aš vienas, o jų daug, man reikia pagalbos."

"Judam." pasakiau ir mes visi išlipom iš furgonų.

Užsidėjom dujokaukes ir man parodžius, kad judam link sandėlio. Takeliu mes ėjom link sandėlio ir aš sustojau kitoje sandėlio pusėje, kur nėra Hunterio. Vaikinams parodžiau, kad liktų sandelį, o pats nusiėmiau dujokaukę.

"Mark!" sušukau. "Aš žinau, kad tu ten!"

"Kas tu toks busi?" pro duris išėjo kažkoks milžinas.

"Malik, tu?" paklausiau pakėlęs antakį.

"Ne tavo reikalas." jis suurzgė. "Mark nėra, sumaišei."

"Tikrai?" apsimečiau nustebusių. "Gaila aš tikrai maniau, kad ten jis šnekėjo su Morečio vaikiu apie tai, kad jo tėvo brolis piso tėvo kekšę." dabar taip nuo Miretos gaučiau per ausį už šiuos žodžius.

"Iš kur tai ištraukei?" jis sunerimo ir pradėjo dairytis.

"Aš turiu šnipų visur." šyptelėjau. "Tu negali žinoti, kas draugas, kas priešas."

"Kas tas išdavikas?" jis suurzgė.

"Mmm." sukryžiavau rankas. "Morečio vaikis, žinomą."

"Mali šūdą." jis sustingo.

"Tikrai?" paklausiau, nors aš iš tikrųjų melavau. "Kaip tavo manymų Mark sužinojo apie Mio's užpuolimą? Kuris iš tikrųjų ne įvyko, nes viskas buvo suvaidinta."

"Tas mažas šunsnukis." jis suurzgė ir išsitraukė ginklą. "Gali atsisveikinti su gyvenimų." jis sušnypštė, bet nespėjo sureaguoti kaip kulką atsirado jo kaktoje.

Pažvelgiau į Louis, kuris man mirktelėjo ir papurčiau galvą. Iš kišenės išsitraukiau dujinę granatą ir užsidėjau dujokaukę. Priėjau prie durų ir ištraukęs saugiklį mečiau ją į vidų.

Pasigirdus žmonių šauksmui ir pastebėjęs dujas, parodžiau vaikinams, kad einam į vidų. Iš kišenės išsitraukiau dar viena granatą ir ištraukęs saugiklį, numečiau toliau. Visur girdėjosi keiksmai.

Iš kišenės išsitraukiau ginklą ir pradėjau eiti ten kur turėtų būti Hunteris, o vaikinams parodžiau, kad susitvarkytų čia.

Pasukęs į reikiamą koridorių girdėjau muštynes. Nusimečiau dujokaukę ir pasileidau link kambario. Atidaręs duris susitikau su Harry ir Mark besimušančiais. Mark užsimojo trenkė Harry, kuris parkrito ant žemės, o Hunteris verkė.

"Žingsnis ir tu negyvas." pasakiau nusitaikęs į Mark.

"Zayn." jis išsišiepė. Pažvelgiau į Harry, kuris kėlėsi nuo grindį ir įsitikinęs, kad jam viskas gerai pažvelgiau į Mark. "Koks siurprizas."

"Įsivaizduoju." sarkastiškai pasakiau.

"Hm." jis nenustojo šypsotis.

Pažvelgęs ir vėl į Harry mačiau jį laikanti Hunterį ir jį raminanti.

"Tai tas pyplius Styles vaikas?" Mark išsišiepė. "O čia aš tikėjausi, kad Mia buvo tau ne ištikimą, žinai, nes tai jos kraujyje."

"Užsikišk." suurzgiau, o akimis parodžiau Harry, kad jam teks lipti per langą.

"Kodėl? Bijai, kad Mia bus ne ištikima?" Mark mane erzino ir dėjo žingsnį arčiau manęs. "Bijai, kad ji tave paliks? Nenustebčiau, žinai." jis truktelėjo pečiais. "Juk vis dėl to jos mama buvo kalė, jos likimas toks pat. Prisimeni kaip ji pas tave atsirado?"

"Visada atsiminsiu." suurzgiau.

Sėdėjau kabinete ir nervinausi dėl atkeliaujančio siuntinio, kai pro duris įėjo Harry. Jis pažvelgė į mane ir kilstelėjo antakį, bet aš pavarčiau akis.

"Ko nori?" suurzgiau.

"Mergina jau atvyko." jis pasakė ir aš atsistojau.

"Kur ji?" paklausiau apeidamas aplink stalą.

"Savo naujame kambaryje." jam pasakius išlėkiau iš kabineto.

Koridoriumi ėjau iki kambario, kur yra mergina. Mark, šunsnukis, ją man atidavė už savo skolą. Iš pradžių jos nenorėjau, bet prisiminęs koks yra Mark, man jos pagailo. Čia nebus geriau nei pas jį, bet ji nebus taip dažnai mušama.

Gyliai įkvėpęs atidariau duris ir įėjau į kambarį.

"Ar ji jau pabudo?" paklausiau prieš mano akims nukrypstant link lovos.

Ant lovos sėdėjo mergina. Ji drebėjo, jos šviesus plaukai netvarkingi, akys didelios ir rodančios jos baimę. Ji visa spindėjo savo nekaltumu. Tai greitai pasikeis. Žvelgiau nuo jos galvos žemyn ir mano akys sustojo ties jos mėlynėmis. Aš gi liepiau tiems šūdžiams jos neliesti.

Papurčiau galvą norėdamas susikaupti į dabar vykstanti veiksmą. Mark buvo be proto išsišiepęs, Harry jau buvo dingęs.

"Nereikėjo užsigalvoti." jis pasakė, o tada pajutau kaip kulką pataiko man į šoną iš už nugaros.

Suklupau ir sudejavau iš skausmo, bet tai man nesutrukdė nusitaikyti į Mark ir šauti į jį. Bet po mano šūvio pasigirdo dar vienas ir Mark krito negyvas, o už jo stovėjo Harry, kuris nušovė, kad ir kas stovėjo man už nugaros.

Man akyse pradėjo šokti juodi taškeliai. Tai tik vienas šūvis, aš dar neturėčiau prarasti sąmonės. Susiraukiau ir pažvelgęs žemyn pastebėjau be šlampančia maikęs vietą, kuri yra netoli širdies, o maikėje matėsi skylutė, tai reiškia, kad kulka perėjo kiaurai. Norėjau pažvelgti į Harry, bet viskas pasidarė juoda ir praradau sąmonę.

Pabudau pajutęs švelnias rankas suimant mano veidą. Pramerkiau akis ir susiraukęs pamirksėjau. Pasukau galvą į šoną ir pamačiau Mio's paraudusias akis, nuo verkimo.

"Mia." tyliai pasakiau, nes gerklė buvo išdžiuvusi.

"Zayn." jis mane apsikabino ir aš sukandau dantis sulaikydamas skausmo dejonę.

Viena ranką apsikabinau ją ir nusiraminau. Aš čia, aš su ja. Stipriau ją suspaudžiau ir girdėjau ją sukikenant.

"Žinai," ji atsitraukė ir paėmė stiklinę nuo spintelės. "Tu geresnis superherojus, nei aš." aš pakėliau antakį ir atsigėriau vandens sudrėkindamas išdžiuvusia gerklę."

"Kodėl?" paklausiau kai ji padėjo stiklinę ant spintelės.

" Nes po gelbėjimo misijos, tau tik peršautas petis ir tu gyvensi ilga gyvenimą." ji nusišypsojo."Man taip nesisekė, todėl superherojo vaidmenį palieku tau."

"Tu busi mano superheroja." pasakiau su ranka timptėldamas ją arčiau savęs. "Superheroja, kuri šauks mano vardą kai aš ją vesiu link orgazmo viršūnės." sumurkiau ir ji paraudo.

"Durnius." ji sumurmėjo ir aš tyliai nusijuokiau.

"Myliu tave." pasakiau nubraukdamas ašarą jai nuo skruosto.

"Aš myliu tave." prisitraukiau ją prie savęs ir savo lūpomis užpuoliau jos.