Antra dalis šiandien! Nepamirštam paskaityti praeitos!

"Mia?" į palatą įlėkė Jack ir nusiraminau.

Pažvelgiau į tą vyrą ir bijojau, kad aš viena jį matau. Tas vyras visiškai ignoravo Jack ir tai mane dar labiau gąsdino.

"J-Jack?" sumikčiojau.

"Taip?" jis sustojo prie to vyro.

"Pasakyk, kad ir tu jį matai.' tyliai pasakiau pažvelgdama į vyrą.

"Ką tu... Durniau." Jack trenkė tam vyrui per pakaušį ir aš nustebau. "Aš tau sakiau jos negąsdinti naudojant ta savo košmarus keliantį balsą. Idiotas."

"Atsiprašau." vyras pasitrynė pakauši ir šyptelėjo. "Aš nenorėjau tavęs išgąsdinti, tiesiog man buvo labai įdomi tavo reakcija. Aš dar karta atsiprašau."

Nusiraminau ir šyptelėjau. Atsirėmiau į lovą. Ir pažvelgiau nuo Jack iki vaikino.

"Mia, tai Olegas, mano partneris." Jack pristatė vyrą.

"Malonu susipažinti. Jack labai daug apie tave pasakojo. Ir pasirodo jis neklydo." jis nusišypso ir aš pakeliu antakį.

"Neklydo?" pasiteirauju.

"Jis sakė, kad tu nemirtinga ir žiūrėk pabundi visa sveika." aš tyliai nusijuokiau.

"Kiek laiko aš buvau atsijungus nuo pasaulio?" paklausiau.

"Penkias dienas." atsakė Jack ir aš išpūčiau akis, bet tada pasigedau vieno žmogaus.

"Kur Zayn?" paklausiau jų susiraukusi.

"Po trejų dienų badavimo ir tavęs nepalikimo priverčiau jį grįžti namo ir padėti surasti Hunterį." pasakė Jack.

"Kas mane užpuolė?" paklausiau.

"Vaikinai, kurie prisistatė kaip Morečio pakalikai." pasakė Jack.

"Bet Moretis miręs." pasakiau pažvelgdama į jį.

"Žinom, todėl manom, kad Moretis galėjo turėti brolį arba sūnų, nes jo tėvas buvo nužudytas kai pačiam Morečiui buvo šešiolika." jis su nykščiais patrynė smilkinius.

"Nepavyko nieko išsiaiškinti?" paklausiau ir jis papurtė galvą.

"Ne." jis pažvelgė į Olegą tada į mane. "Zayn ne už ilgo turėtu pasirodyti."

"Oh." pakėliau antakius ir negalėjau sulaukti kol Zayn pasirodys.

"Kai jis ateis mes išeisim." pasakė ir priėjęs atsisėdo ant mano lovos.

"Ilgam?" paklausiau ir jis nusišypsojo.

"Ne ilgam, tad gali negalvot apie save, Zayn ir šilta lovą, jei mane supratai." aš nuraudau ir pasislėpiau po kaldra.

"Durnius." sumurmėjau ir girdėjau kaip jis ir Olegas nusijuokė.

"Aš čia." išgirdusi juodaplaukio balsą patraukiau galvą ir pažiūrėjau į uždusį Zayn. "Mia."

Jis priėjo prie manęs, savo delnais suėmė mano veidą ir pasilenkęs sujungė mūsų lūpas. Savo rankomis apsivijau Zayn kaklą ir bučiavau jį atgal.

"Aš tavęs pasiilgau." jis sušnabždėjo atsitraukęs, kad galėtumėm įkvėpti trūkstamo oro.

"Aš pasiilgau tavęs." nusišypsojau.

"Kaip tu galėjai manęs pasiilgti kai miegojai?" jis nusijuokė.

"Jei aš miegojau tada ne išsimiegojau, nes aš pavargusi." pasakiau priglausdama savo galvą prie jo krūtinės. "Aš neatsimenu ką sapnavau, tik žinau, kad tai mane vargino."

"Ššš, dabar aš su tavimi." jis pasakė ir pradėjo glostyti mano plaukus.

"Kaip gera žinoti, kad tu čia." sumurmėjau į jo krūtinę.

"Man gera žinoti, kad tau viskas gerai." jis pabučiavo mano viršugalvį. "Aš ilgai pasilikti negaliu, nes šiandien vakare vyksim gelbėti Hunterį."

"Aš tavimi didžiuojuosi." pasakiau pakeldama galvą ir pažvelgdama į jį.

"Tai aš tavimi didžiuojuosi. Tu visada mus visus gelbėdavai kaip kokia suprheroja. Niall net sugalvojo tau superherojos vardą." jis nusijuokė ir aš pakėliau antakius.

"Kokį?" paklausiau susidomėjusi.

"Immortal bug." jis pradėjo juoktis, o aš susiraukiau.

"Kodėl? Na dėl nemirtingo, tai jau ne pirma karta girdžiu, bet vabalas? Aš jam į vabalą panaši?" sukryžiavau rankas ir papūčiau lūpas.

"Jis sakė, kad tai dėl tavo ūgio ir dėl to, kad tu smulkutė." jis nusišypsojo. "Džiaukis, kad ne tarakonė."

"Ugh." iškėliau rankas ir kritau į lovą. "Jis tada bus Mortal Ladybug."

"Mirtinga boružė?" jis pakėlė antakį į ir aš pavarčiau akis.

"Jei aš vabalas, jis boružė." truktelėjau pečiais.

"Aš neprieštarausiu." jis šyptelėjo.

"Padlaižys." sumurmėjau.

"Ei, aš stengiuosi, tai labai sunkus darbas." aš nusijuokiau ir pakštelėjau jam į lūpas.

"Nesistenk tu ir taip geras ant tokio dalyko." prikandau apatinę lūpą, kad paslėpčiau šypseną.

"Ačiū." jis sarkastiškai padėkojo ir pavartė akis. "Aš tiesiog gimęs būti padlaižiu. Dieve aš naturalus padlaižys."

"Tu per daug laiko leidi su Reya." pasakiau prieš nusijuokdama.

"Tikrai? Nepastebėjau." jo sarkazmas beveik pranoksta Reyo's, kuri yra sarkazmo meistrė, karalienė ir visa kita, už ją geresnių nėra.

"Gerai." jis atsiduso pažvelgęs į laikrodį. "Man jau laikas, bet iki tol kol atvyks mamos su mažiais, tave saugos Jack ir Olegas. Jei jie padarys tai kas tau nepatinka pasakyk man kai grįšiu ir aš jiems sūbinęs išspardysiu."

"Būtinai Pone." pasakiau išsišiepus.

"Žinai kai grįšiu turėsim pabandyti tą dalyką, kur tu mane turi vadinti Pone, Seru ir aš galiu nuspręsti ar leisti tau patirti orgazmą." jis mirkteli.

"Tu ne Kristijanas Grėjus, tad ne savjok apie tai." pasakau prieš jam išeinant besijuokiant.

"Girdėjom Kristijana Grėju." į palatą sugrįžo Jack ir Olegas.

"Mažiau girdėkit." paraudau ir jie nusijuokė.

"Nežinau dėl to." išsišiepė Olegas ir aš norėjau kažką į jį mesti, bet neturėjau ką.

"Šiknius." pasakiau ir atsiguliau ant lovos.

"Tavo mama tuoj ateis." pasakė Jack apžvelgdamas nuo telefono.

"Ką jūs jai sakėt?" paklausiau pasirėmusi alkūnėmis į lovą.

"Kad pakliuvai į avarija. Mes nenorėjom jos versti labai jaudintis." jis atsakė ir aš linktelėjau priimdama atsakymai.

"Gerai." pasakiau ir prasidarius palatos durims link mano lovos pasileido keturi milžinai.

"Mia/mama!" pasigirdo jų šūksmai prieš jiems užšokant ant lovos.

"Demonai!" sušukau ir jie visi pradėjo lipti ant manęs. "O kur mano angelas? Vien tik demonai, aplinkui demonai." apsimečiau, kad verkiu.

"Aš angeliukas." išgirdau miela Dereko balsą sau į ausį.

"Ah, mano angelas sargas, ką aš be tavęs daryčiau?" pakabinau jį su viena ranką.

"Neturėtum sargo." jis pabučiavo mano skruostą ir aš nusijuokiau.

"O kaip aš?" papūtė lūpas Zara ir aš ją prisitraukiau prie savęs bei pabučiavau jos skruostą.

"Dar kas nors?" pakėliau antakį ir Lėja su Rebel buvo prie manęs.

Aš juos visus stipriai apkabinau, bet man kažko trūksta. Pažvelgiau į mama, kuri laikė mieganti Jake, bet ne tai. Apsidairiau aplink palatą ir pamačiau Loki, kuris žiūrėjo į mane pakreipęs galvą. Aš jam nusišypsojau ir patapšnojau ant lovos. Jis suvizgino uodegą ir tuoj užšoko sulaukdamas iš vaikų skardaus juoko.

Loki pažiūrėjo į mane ir kai žvelgiau į jo akis galėjau kažką matyti tik nežinau ką. Jis prisislinko arčiau ir palaižė mano skruostą, o aš pakasiau jam už ausies.