-1-
"Tavo eilė." pajudinau Zayn kai išgirdau Jake verkimą.
"Tu nueik." jis sumurmėjo.
"Man rytoj į mokyklą." pasakiau ir girdėjau kaip jis atsidustą.
"Gerai." Zayn sumurmėjo ir pakilo iš lovos.
"Ačiū." pasakiau ir apsisukau ant kito šono.
"Nėr už ką." jis išėjo ir mūsų kambario ir nuėjo į gretimą kur miega Jake.
Pasimuisčiau lovoje ir supratau, kad neužmigsiu kol Zayn negrįš. Apsisukau, kad mano galvą būtų ant jo pagalvės ir gyliai įkvėpusi užsimerkiau, ir panirau į miegą.
'"Paleisk Lėja." gyliai kvėpuodama pasakiau.
"Kodėl turėčiau?" ji pradėjo eiti, iš žingsnių sprendžiu, link manęs. "Ji gi mano dukrą ir turėtu likti su mama ar tu taip nemanai?" ji savo pirštais sugriebė mano smakrą ir pakėlė, kad žvelgčiau jai į akis.
"Ji... mano... dukra." pasakiau ir mačiau kaip ji nusišypsojo.
"Ah, bet tu nesi." ji su savo pirštu braukė mano nuo smilkinio veidu žemyn. "Aš esu." ji iš delnu trenkė man per veidą ir mano galvą pasisuko į šoną. "Ir jos čia neturėtų būti, ji tūrėtų būti mirusi." ji sušnypštė ir pradėjo eiti link Lėjos.
"Paleisk... ją." gyliai įkvėpiau ir nurijau seiles. "Aš... aš... padarysiu... bet ką."
"Hm." pasukau galvą į jos puse ir mačiau kaip ji stovi už Lėjos. "Bet ką sakai." ji nusišypsojo ir pirštais nubraukė plaukų sruogą Lėjai nuo veido.
"Bet ką." pakartojau.
"Hm." Lėja visa drebėjo ir aš taip norėjau, kad ji dabar būtų namuose su Zayn kur niekas jos nenuskriaustų. "Gerai."
Ji iš kišenės išsitraukė peiliuką ir atlošusi Lėjos galvą atgal priglaudė peiliuką jai prie kaklo ir jį perpjovė.
"Neeeee!" suklykiau.
"Mia." pajutau rankas sau ant liemens ir pradėjau muistytis manydama, kad mane laiko Artūras.
"Paleisk." stūmiau jo rankas. "Lėja, man reikia pas Lėja." priešinausi.
"Mia, nusiramink, čia Zayn." rankų savininkas priglaudė man prie savo krūtinės. "Ššš, mažute čia tik aš." gyliai įkvėpiau ir užuodžiau Zayn šampūno kvapą. "Ššš, viskas gerai, Lėjai viskas gerai." jis glostė mano plaukus.
"Zayn." sušnabždėjau susiraitydama jo glėbį.
"Ššš." jis pabučiavo mano smilkinį ir aš nusiraminau. "Tai buvo tik košmaras."
"Aš išsigandau." sumurmėjau į jo kaklą.
"Aš žinau, žinau." jis mane stipriau suspaudė.
Aš pakėliau galvą ir pažvelgiau į jo rudas akis. Jos stebėjo mane ir aš pasilenkus suglaudžiau mūsų lūpas. Savo rankomis apsivijau jo kaklą ir prisiglaudžiau arčiau jo.
Jis savo rankomis apsikabino mane per liemenį ir pasilenkė į priekį paguldydamas mane ant lovos. Jis atitraukė savo lūpas ir jomis nusileido iki mano raktikaulio.
"Aš tave myliu." jis sušnabždėjo man į ausį.
"O aš myliu tave." pasakiau ir jam pažvelgus į mane su pirštais nubraukiau nepaklusnias sruogas jam nuo kaktos.
"Dabar pamiegok tau rytoj į mokyklą." jis pakštelėjo man į lūpas ir atsigulė prisitraukdamas mane sau ant krūtinės.
"Labanaktis." pasakiau ir pabučiavau jam į krūtinę.
"Labanaktis." jis pabučiavo mano smilkinį.
"Mia jau septynios." jutau kaip mane žadina.
"Mhm." sumurmėjau ir pasukau galvą į kita pusę kur nešviečia saulė.
"Jake nori pas mamyte? Hm, nori?" išgirdau vaikišką kikenimą ir pramerkusi akis pažvelgiau į Zayn, kuris kuteno Jake. "Einam pas mamyte." jis pakėlė Jake ir atsigulė šalia manęs.
"Labas rytas dički." pabučiavau Jake katytę ir jis užropojo ant mano krūtinės.
"Zara ir Derekas dar miega, bet šis nemiegantis padaras, jau kurį laiką atsikėlęs." jis pajudino Jake, o mažylis įsikibo savo mažutėmis rankytėmis į mano, na tiksliau Zayn, marškinius.
"Dar vienas mamyčiukas." sumurmėjo Zayn susiraukęs, o aš sukikenau.
"Nenuliūsk, tu turi savo kopiją." pasakiau ir jis pavartė akis.
"Zara turėtu būti kaip tu, ne kaip aš." jis pasakė. "Derekas visai kaip tu tik atrodo kaip aš."
"Ir? Užtat išauklėsiu, kad reikia gražiai elgtis su mergaitėmis, ne taip kaip tu." pasakiau ir jis užsimerkė. "Aš atsiprašau." pasakiau prisiminus, kad Zayn nepatinka kai primenu jo pareitį.
"Nieko." jis pažvelgė į mane ir priverstinai šyptelėjo.
"Žinai, man reikia eiti nusimaudyti, o mažylis jau miega..." prikandau lūpą ir Zayn akys suspindėjo supratęs ką aš turiu omenyje.
"Aš tuoj grįšiu." jis pakėlė miegantį Jake ir išėjo iš kambario.
Aš išsiridenau iš lovos ir vilkdama kojas nužingsniavau link vonios. Įėjusi į vidų atsukau vandenį duše, kad jis įšiltu ir nusimečiau savo marškinius. Užkabinau pirštus už kelnaičių ir jas nusimoviau. Aš pilnai pasilenkti skausmo negaliu tad įpusėjus teko jas paleisti ir leisto joms nuslysti mano kojomis žemyn.
Kaip ir su dvyniais, taip ir su Jake kai gimdžiau įvyko nesklandumu, kurie man vos nekainavo gyvybės. Po gimdymo turėjau pasilikti visa savaite ligoninėje ir buvau stebima gydytojų, nes jie vis bijojo, kad man pasibaigs blogai. Galiausiai jie padarė operaciją, kad nebeturėčiau vaikų ir, kad neberizikuočiau savo gyvybę. Iš tiesų gaila, kad nebegalėsiu turėti vaikų, bet džiaugiuosi, kad turiu tris, o jei mes norėsim daugiau visada galėsim įsivaikinti.
"Apie ką taip galvoji?" pajutau Zayn apsivejant mano liemenį savo rankomis.
"Nieko ypatingo." apsisukau ir rankomis apsivijau jo kaklą. "Tik prisiminiau dieną kai Jake atėjo į ši pasaulį."
"Leisk man tau padėti pamiršti tą sunkia savaitę." jis sumurmėjo ir pradėjo eiti su manimi link dušo.
"Pirma mums reikia atsikratyti tavo kelnių." pasakiau atrišdama jo treninginiu kelnių raištelį.
"Mhm." jo kelnėms pasiekus grindis jis mane pakėlė ir įėjęs į dušą priglaudė prie sienos.
Jo lūpos palikinėjo šlapius bučinius man ant kaklo ir keliavo juo žemyn iki mano krūtinės. Aš pagriebiau jo veidą sau į delnus ir suglaudžiau mūsų lūpas. Jis padėjo savo delnus man ant klubų ir lėtai į mane įėjo. Aš išleidau tylia aimaną, o Zayn savo kaktą priglaudė man prie peties ir pradėjo judėti.
"Mia tau jau laikas." į virtuvę įėjo Reya su Hunteriu, jos ir Harry sūnumi.
"Kiek valandų?" paklausiau ir atsikandau sumuštinio.
"Po aštuonių dešimt." ji pasakė.
"Šūd..." norėjau nusikeikti, bet prisiminiau, kad čia yra Hunteris. "Man laikas. Iki."
Pasakiau jai ir išbėgau iš virtuvės pakeliui pagriebdama savo kuprinę. Atsisveikinau su bare esančiai, syki pabučiavau Zayn ir išlėkiau į lauką. Įsėdau į savo Audi ir užvedusi pradėjau važiuoti link koledžo.
Kol laukiausi nusprendžiau įstoti į koledžą ir pirmus metus baigiau internetų, o į antrus jau žadu lankyti mokyklą. Zayn iš pradžių abejojo, bet man pavyko jį įkalbinti, bet labai sunkiai. Jis bijo, kad aš jį paliksiu dėl jaunesnio. Man labai sunku jam įkalti į galvą, kad jis yra vienintelis vaikinas, kuris turi mano širdį, kuria gali sudaužyti pasakęs kelis žodžius.
Papurčiau galvą atsikratydama savo niūriu minčių ir įsukau į koledžo ribas. Mašiną pastačiau aikštelėje ir išlipusi pradėjau eiti link mokyklos. Lauke esantis, ne visi, bet dauguma pažvelgė į mane, nes aš naujokė. Kiti dar ir kažką apie mane pasakyti drįso, bet aš jų nesiklausiau.
Pasiekusi įėjimą įėjau ir koridoriumi ėjau link koledžo direktoriaus pavaduotojos. Ji turi man paduoti tvarkaraštį ir duoti kažką pasirašyti.
"Kai išgirdau, kad Mia Wesley mokysis šiame koledže galvojau, kad tai melas, bet dabar žiūrių į tave ir negaliu patikėti, kad tu čia pasirodei." išgirdau mergina sušnypščiant ir sustojusi apsisukau.
"Jasmina Roners." sumurmėjau netikėdama savo akimis.
"Pasiilgai manęs?" ji išsišiepė, man gerai žinoma jos 'aš tavo gyvenimą paversiu pragaru' šypseną.
Bạn đang đọc truyện trên: AzTruyen.Top